Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Ignas Šeinius

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Igno Šeiniaus pristatymas, Igno Šeiniaus meninė kūryba ir biografija, Ignas Šeinius – impresionistas, Darbai.

Ištrauka

Vienu ryškiausių XX amžiaus lietuvių literatūros atnaujintojų laikomas I. Šeinius. Jo proza priklauso prie pirmųjų tiltų tarp naujų estetinės kultūros "uostų" ir "tėviškės padangės".
Didžiausią gyvenimo dalį rašytojas praleido svetur. Ir kūrė tik protarpiais. Kai rašė, rašė kone azartiškai. Po tokių kūrybinių "sprogimų" eidavo ilgi kūrybinės "sausros" metai.
Pirmoji I. Šeiniaus kūrybos vaivorykštė - šio amžiaus pradžia. Tada dvidešimtmetis jaunuolis skelbė feljetonus, noveles ir apysakas, straipsnius apie kalbą, dailę, teatrą. Ir išleido pirmąsias knygas: "Kuprelis" (1913), "Bangos siaučia" (1913), "Vasaros vaišės" (1914), "Nakties žiburiai" (1914). Produktyvumu jis nenusileido L. Girai, A. Vienuoliui, V. Krėvei, o kūrinių meninis lygis teikė vilties, kad jaunasis rašytojas taps "pirmuoju pas mus novelistu".
Vos ne visi ankstyvojo laikotarpio I. Šeiniaus kūriniai parašyti (ar bent pradėti) tėviškėje, Šeiniūnuose (buv. Ukmergės apskr., dabar Širvintų raj.). Ir slapyvardis Šeinius - tikroji rašytojo pavardė Jurkūnas - pagarbos ženklas tėviškei.

Šeiniūnai - didelis, trisdešimt trijų sodybų kaimas - glaudėsi prie to paties vardo ežero. Netoli ant kalnelio stovėjęs penkių aukštų medinis malūnas. Netoliese ir vešlus Juodalksnynas. Rašytojas mėgo pabrėžti, kad visados rašydavęs gamtoje, "sėdėdamas kur nors ant ežero kranto ar ant akmens pievoje aš rašiau gyvendamas gamtoj ir su gamta. 0 paskui rudenį ir žiemą perrašinėdavau savo veikalus".
Jurkūnai turėjo dešimt hektarų žemės. Šeima negausi - Ignas, gimęs 1889 m. balandžio 3 d., ir sesuo Pranė, gerokai jaunesnė, - bet vertėsi sunkiai. Nesisekė Juozui Jurkūnui, rašytojo tėvui, ūkininkauti, nuolat spaudė skolos. Tuoj po sūnaus gimimo jis išnuomojo ūkį ir su šeima išsikėlė į Vilnių. Sugrįžo, sūnui "baigiant ketvirtus metus".
Šiaip Jurkūnų sodyba neatrodžiusi prasčiau už kitų. Ją puošė sodas, rudenį raudoniu degė šermukšnis, kvepėjo diemedžiai ir mėtos. Rašytojo motina - Marija Brasiūnaitė, atitekėjusi iš Musninkų, - labai mėgo gėles. Jurkūnų namų gonkose rinkdavosi kaimynai. Šeiniūniečiai susieidavo pasiklausyti rašytojo tėvo, "svietavo" žmogaus, ilgai tarnavusio kariuomenėje, būtų ir nebūtų atsitikimų. Traukė ir retas daiktas ano meto kaime - gramofonas.
I. Šeiniaus gimtajame krašte kryžiavosi kultūros ir kalbos. Vaikystėje jis dažniausiai kalbėjo lenkiškai. Gelvonų ir Musninkų valdžios mokyklose mokėsi rusiškai. Patraukė lietuviškas žodis: "... man patiko, kaip skamba lietuvių kalba. Rodėsi, ji tokia, kaip ir nerami, slėpiningai bešlamanti giria prieš audrą". Ta kalba "švelni tokia, sodri, aš matau pro ją. Man kyla akyse Šeiniūnų ežero krantas, girdžiu, kaip bangos pliuška, užliedamos jo smėlį. Girdžiu, kaip nendrės šnara, kaip rugių laukai bangomis lekia ir čeža. Skinu, rodos, žvangulius pamiškėje, girdžiu, kaip uosių ir beržų viršūnės linguodamos ošia". Ta kalba namuose dažniausiai ir tėvai kalbėjo, tik nutarę "sūnų į žmones išleisti", mokino kalbėti jį lenkiškai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-04-02
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis810.22 KB
AutoriusxHummerx
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ignas Seinius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-12-04 IP: 213.164.109.95
    Artūr sako

    puse velnio jeigu nera laiko padaryt paciam tai galima ir atsiust :dd

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą