Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Antano Baranausko gyvenimo kūrybos ir asmenybės raida
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Antano Baranausko gyvenimo kūrybos ir asmenybės raida

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Antano Baranausko gyvenimo, kūrybos ir asmenybės raida. Reziumė.

Ištrauka

Vingiuotame lietuvių literatūros istorijos kelyje tarp K. Donelaičio poemos "Metų" (1776 m.) ir Maironio "Pavasario balsų" (1895 m.) iškyla Antanas Baranauskas su savo poema "Anykščių šilelis" (1858–1859 m.). Antano Baranausko poema "Anykščių šilelis", įžymiausias XIX a. vidurio lietuvių poezijos kūrinys, sukurtas po šiaudiniu be pjūklo suręstos klėtelės stogu. Jau pradėjęs antrąjį šimtmetį, šis kūrinys išgarsino poeto vardą ne tik jo gimtuosiuose Anykščiuose, bet ir toli už Lietuvos sienų.
Antanas Baranauskas gimė 1835m. sausio 17d. Anykščiuose. Krikšto dokumentuose būsimasis poetas ir jo tėvai įrašyti Baranausko (Baranovski) pavarde. Šiaip anykštėnai, net ir inventorių surašinėtojai jo tėvus ir senelius vadindavo Baronais. Baranausko tėvai buvo valstybiniai, arba karališkieji, valstiečiai. Priklausydami valdžios dvarui, jie gyveno palyginti lengviau negu privačiųjų dvarų baudžiauninkai, kuriuos ir žmonės pravardžiavo vergeliais, o baudžiavą vadino vergija. Baranausko tėvai 1839 m. labai lengvomis sąlygomis beveik pusvelčiui įsigijo keliolikos dešimtinių ūkį su griūvančiais trobesiais Užupiečiuose, dešiniajame Šventosios krante, buvusiose Villains dvasinės seminarijos valdose. Čia jie persikėlė iš kitos Anykščių miestelio dalies – Jurzdiko, iš senelių sodybos, persivežę klėtelę, kuri buvusi be pjūklo suręsta 1826 m. Toji klėtelė ilgainiui ir susilaukė Baranausko klėtelės vardo. Joje dabar įkurtas memorialinis A. Baranausko muziejus.
Įkalnėje stovėjo gyvenamoji troba ir penki ūkiniai trobesiai. Jie buvę tokie prasti, kad mažasis Antanas neatskirdavęs gurbo nuo gryčios.
Kaip ir visi Užupiečių valstiečiai Baranauskai dirbo 12 dešimtinių prastos žemės, pjovė 5 dešimtines prastų pievų ir dešimtinę dar prastesnių balų. Jie laikė arklį ir du jaučius, tris karves, aštuonias avis bei ožkas, keturias kiaules. Už visa mokėjo 13 rublių 53 kapeikas mokesčių ir ėjo 12 dienų lažo.
Poeto tėvas Jonas Baranauskas tarnavo Anykščių valsčiaus valdyboje mokesčių rinkėju. Jis buvo šviesus ir ryžtingas žmogus, mokėjo skaityti ir rašyti. Būdo jis buvo griežto. Vaikai tėvo bijodavęsi, ypač jo raudono diržo. Sekmadienio vakarais balsu skaitydavo šeimynai šventųjų gyvenimus, kol susigraudindavęs ir, užsikniaubęs ant stalo, balsu pravirkdavęs.
Motina – Teklė Pavilionytė – garsėjo ne tik "dailiais veideliais", bet ir gražiu balsu. Ji taip pat mokėjusi skaityti ir net rašyti. Visą gyvenimą poetas minėjo savo švelniąją motutę.
Antanas Baranauskas augo kartu su trimis broliais – Jonu, Juozu, Anupru ir seseria Rozalija. Kartu ganydavo, meškeriodavo ir grybaudavo,jiems išdainuodavo savo sukurtas pirmąsias dainas. Žmonės negalėdavę atsiklausyti, kaip gražiai giedodavęs vyresnysis brolis Jonas. Jis rašto pramokęs ir būsimąjį poetą. O jaunesnysis, Anupras, mokėsi Panevėžio gimnazijoje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-05-14
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.73 KB
Autoriusjurgis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2002 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Antano Baranausko gyvenimo kurybos ir asmenybes raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą