Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Simono Daukanto švietėjiškų darbų apžvalga
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Simono Daukanto švietėjiškų darbų apžvalga

  
 
 
1234567891011121314151617
Aprašymas

Simono Daukanto biografija. Istorijos veikalai. "Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" analizė. Istorijos veikalų specifika. Tautosaka. "Dainės žemaičių". Pasakų rinkiniai. Vadovėliai ir skaitiniai. Ūkiški patarimai. Išvados.

Ištrauka

Simonas Daukantas (2 priedas, nuotrauka) gyveno ir rašė XIX amž. pirmojoje pusėje. Tuo metu, irstant feodaliniams ir besiformuojant kapitalistiniams santykiams, ėmė kilti liaudies masių klasinis sąmoningumas ir švietimo lygis. Kartu su kapitalistiais santykiais Europoje formavimosi nacijos, kilo nacionaliniai judėjimai. Visi šie veiksniai veikė lietuvių literatūrą, kuri tuo metu ėmė sparčiai vystytis. Tačiau lietuvių kultūrinio gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios. Visa lietuvių kultūra rėmėsi valstiečiais, o šie buvo prislėgti baudžiavos. Pati lietuvių kalba buvo dažnai niekinama, laikoma netinkama mokslui ar literatūrai. Lietuvių kultūros darbuotojams reikėjo turėti daug pasiryžimo ir atkaklumo, dirbant lietuvių liaudies švietimo bei socialinio – nacionalinio sąmoninimo darbą. Vienas tokių pačių didžiausių pasisšventėlių tuo laikotarpiu buvo S. Daukantas.
S. Daukantas gimė 1793m. spalio 28 d. pajūrio žemaičiuose, Kalvių sodžiuje, Lenkimų valsčiuje (šiandieniame Skuodo rajone). Jo tėvas buvo medininkas – eigulys, karališkasis valstietis. Daukantų šeimoje vertinta mokslas: net du sūnūs baigė anais sunkiais baudžiavos laikais aukštąjį mokslą. S. Daukantas mokėsi Žemaičių Kalvarijoje išlaikomoje mokykloje. Praūžus 1812 m. karui ir kraštui pradėjus vėl normalų gyvenimą, S. Daukantas išėjęs pėsčias į Vilnių baigti vidurinio mokslo. Tėvai jam nebegalėjo padėti, ir Simonas turėjo mokytis, versdamasis pamokomis. Nors sąlygos buvo sunkios, būsimasis istorikas pasižymėjo mokslumu, ypač jam sekėsi rašomieji darbai.(M. Lukšienė Simonas Daukantas, 1958).
1816m. įstojo į Vilniaus universitetą, pasirinkdamas moralinių ir polinių mokslų skyrių, kuris būsimam istorikui buvo artimiausias. 1825m. gavo teisės magistro laipsnį.
S. Daukanto studijų metai sutampa su pačiu Lietuvos aukštosios mokyklos žydėjimo laikotarpiu. Šviečiamosios gadynės idėjoms veikiant, universitete buvo iškilę tikslieji mokslai. Ypatingai daug dėmesio pradėta skirti istorijos mokslui, patraukliai dėstoma studentams savo krašto istorija. S. Daukantas, kaip ir daugelis kitų, godžiai klausėsi šių paskaitų, ne vieną girdėtą pažangią mintį vėliau panaudojo savo raštuose.
Daugumas to meto inteligentų tebesilaikė unijinio nusistatymo ir nematė jokio reikalo skirti dėmesio specialiai lietuvių nacionalinei kultūrai, tačiau besimokančio jaunimo tarpe brendo vis didėjantis nepasitenkinimas feodaline santvarka ir politine Lietuvos bei Lenkijos padėtimi. 1820 – 1824 m. Vilniaus universitete susidarė būrelis, kuris ėmė rūpintis lietuviškų knygų leidimu, vadovėlių mokykloms ruošimu. Buvo palaikomi ryšiai ir su kitais lietuvių kultūro ir literatūros darbuotojais. S. Daukantas buvo vienas žymiausiųjų šio jaunimo tarpe. Jaunatvėje susiformavęs pasiryžimas dirbti savo kraštui, skiriant visas savo žinias ir sugebėjimus lietuvių liaudies kultūrai ir nacionaliniam sąmoningumui kelti, lydėjo šį veikėją visą jo gyvenimą.
Dar tebūdamas universitete, jis ima lietuvių kalba rašyti pirmąją Lietuvos istoriją, pavadintą "Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" (1822 m.). Šį veiklaą jis skyrė lietuvėms motinoms valstietėms, kurios buvo tuo metu vienitelės lietuvių kultūros saugotojos. "Darbų" jam nepavyko išspaudinti, jie tepasirodė vos po šimto metų. Viliniuje būdamas, išvertė jaunimui pasiskaityti žinomo romėnų rašytojo Fedro pasakėčias.
Baigęs universitetą ir 1825 m . gavęs teisės magistro laipsnį, S.Daukantas išvažiavo dibti į Rygą. Ten jis tarnavo raštinėje valdininku, o mokslinį darbą dirbo atliekamu nuo tarnybos metu. Jis toliau rinko medžiagą Lietuvos istorijai, mokėsi latvių kalbos, o būdamas tėviškėje, užrašinėjo tautosaką.
Nuo 1835 m. jis persikėlė dirbti į Peterburgą senato raštinę. Nepaidymas sunkių darbo sąlygų, jis čia parašė beveik visu savo svarbiausius veikalus. Visą savo uždarbį atstovas skyrė lietuviškoms knygoms leisti ir istorinei medžiagai rinkti. Išleidęs knygą, jis prašydavo savo draugų Lietuvoje padėti ją išplatinti. Šiek tiek pinigų surinkęs, vėl skubėjo leisti antrą. Dirbo S.Daukantas už kelis, išleisdamas ir parašydamas įvairių sričių darbų: Lietuvos istorijai ir tautosakai pmilti ir pažinti, lietuvių kalbai išmokti, jaunimui pasiskaityti, valstiečių žinioms plėsti ir jų ekonominiam gyvenimui leisti. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-06-09
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis33.64 KB
AutoriusRamunė
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/DėstytojasB.Urbonavičienė
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Simono Daukanto svietejisku darbu apzvalga [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Marijampolės kolegija
  • B.Urbonavičienė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą