Maironio gyvenimas ir kūryba

Įžanga. Biografija. Kūryba: Maironio lyrika, epiniai ir draminiai kūriniai. Pavasario balsų" eilėraščiai. Išvados. Iliustracijos.

Man buvo duotos pasirinkti dvi temos pirmoji mistinės būtybės ir mamiškieji skaičiai lietuvių literatūroje, o antroji lietuvių rašytojo gyvenimas ir kūryba. Aš pasirinkau antrąją temą ir nusprendžiau parašyti referatą apie Maironį. Jį pasirinkau dėl kelių priežasčių: man patinka jo kūryba, norėčiau daugia sužinoti apie jo kūrinius, gyvenimą. Kadangi Maironis yra vienas iš žinomiausių lietuvių literatų, radau daug informacijos apie jo kūrinius, bet apie patį jo gyvenimą daug neradau.

Maironis kaip poetas lyrikas tvirtai įėjo į lietuvių literatūrą ir kultūrą. Savo visuomeninės tematikos eilėraščiais jis žadino tėvynės meilę, kėlė šalies išsivadavimo viltis ir reiškė nepasitenkinimą carine valdžia.
Kaip teikia literatūros kritikai "Maironio lyriniams kūriniams yra būdingas emocinė jėga, romantinis veržlumas ir kartu klasikinis paprastumas bei aiškumas.
Kadangi Maironis buvo aukštas katalikų dvasininkas savo idėjomis susijęs su lietuvių buržuazija jo eilėraščiuose yra idėjinių prieštaravimų. Literatūros ekspertai sako, kad "visuomeninė padėtis, buržuazinė-klerikalinė ideologija ne vienu atveju kliudė Maironiui suvokti gyvenimo tiesą, ribojo jo didelį poetinį talentą, kūrybinius polėkius". Tai ypač pasireiškė jo epiniuose ir draminiuose veikaluose, kuriuose buvo konkrečiai išreikštos poeto požiūris visuomeniniais klausimais.

Jonas Mačiulis geriau žinomas Maironio slapyvardžiu gimė 1862m. lapkričio 2d. buvusioje Raseinių apskrityje, Šiluvos valsčiuje, laisvų nuo baudžiavos valstiečių šeimoje.
Namie įgijęs pradinį išsilavinimą ir pramokęs lenkų kalbos, Jonas Mačiulis, dokumentuose "subajorintai" vadinamas Maciulevičium, 1873 įstojo į Kauno gimnaziją. Gimnazijoje Maironis susipažino su lenkų poetų- A.Mickevičiaus, J.Kraševskio, J.Slovackio- kūryba, kuri jam padarė didele įtaką. Baigęs gimnaziją 1883m., Jonas Mačiulis išvyko į Kijevo universitetą studijuoti literatūros. Poetui Kijeve atsivėrė A.Puškino ir kitų rusų, taip pat ukrainiečių poetiniai "lobiai". Kijeve Maironis praleido vienerius metus. Ten jam sustiprėjo patriotinė nuotaika. Įtakingame to meto laikraštyje "Novoje vremia", prisistatęs Liaudies Mokytoju, jis paskelbė straipsnį lietuvių kalbos teisių gynimo klausimu.
Metus laiko studijavęs literatūrą Kijevo universitete, Maironis, atsižvelgdamas į tėvų norą, taip pat paveiktas savo bičiulio A. Vytarto, įstojo į Kauno dvasinę seminariją (1884). Lietuvių kalbą ir literatūrą seminarijoje tuo metu dėstė A. Baranauskas. Jaunąjį Maironį stipriai ir teigiamai veikė "Anykščių Šilelis", taip pat vėlesnis gilus A. Baranausko susidomėjimas lietuvių kalba. Maironis dedikavo A. Baranauskui savo pirmąją poemą "Lietuva", kuri liko nespausdinta. Lietuvių kalbos žinių Maironis nemaža sėmėsi ir iš įžymaus kalbininko K. Jauniaus, dėsčiusio tuo metu seminarijoje. Maironis veikiai tapo aktyviu lietuvių nacionalinio judėjimo dalyviu.
Maironis poetas pirmą kartą sutinkamas "Aušros" laikraštyje: 1885 m. Zvalionio slapyvardžiu čia buvo išspausdintas jo eilėraštis "Lietuvos vargas". Šį eilėraštį, kuriame reiškiamas Maironiui būdingas motyvas - romantiškas susižavėjimas Lietuvos senove, poetas pavadino "Miškas ir lietuvis", o paskutinėje redakcijoje- "Miškas ūžia".
Dvasinėje seminarijoje Maironis dar giliau pažino lenkų romantinę literatūrą., Jos veikiamas, jis ėmė uoliai studijuoti Lietuvos istoriją - M. Strijkovskio,J. Kraševskio, T. Narbuto, S. Daukanto darbus. Tiesioginis šių studijų vaisius buvo pirmojI išspausdinta Maironio knyga - "Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891), pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžių. Trečiąjį šios knygos leidimą (1906) autorius papildė konspektyvia "Lietuvos rašliavos apžvalga". .
Baigęs Kauno dvasinę seminariją 1888), Maironis toliau T Dvasinėje seminarijoje Maironis dar giliau pažino lenkų romantinę literatūrą., Jos veikiamas, jis ėmė uoliai studijuoti Lietuvos istoriją - M. Strijkovskio, J.Kraševskioto, S. Daukanto darbus. Tiesioginis šių studijų vaisius buvo pirmoji išspausdinta Maironio knyga - "Lietuvos istorija, arba apsakymai apie Lietuvos praeigą" (1891), pasirašyta Stanislovo Zanavyko slapyvardžiu. Trečiąjį šios knygos leidimą (1906) autorius papildė konspektyvia "Lietuvos rašliavos apžvalga". ...