Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Lietuviškasis romantizmas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuviškasis romantizmas

  
 
 
1234567
Aprašymas

Sąvoka "romantizmas". Romantizmo bruožai Lietuvoje. Romantizmo atstovai, kūriniai, ypatybės.

Ištrauka

Sąvoka "romantizmas" imta vartoti maždaug tarp 1797 ir 1800 m. Jo priešpriešai – senajam, arba antikiniam, menui buvo duotas klasikinio meno vardas. Tiek F. Schilleris ir Goethe, tiek broliai Schlegeliai ar Novalis apie romantizmą ir klasicizmą kalba kaip apie du skirtingus to paties dvasinio turinio išraiškos pavidalus.
Lietuvoje jau nuo XIX a. pabaigos ryškėja lietuviškajam kultūriniam arealui neįprasta priešprieša tarp idealizmo ir materializmo. Kiekviena šių tendencijų savo siekius įkūnija kultūriniu "Aušros" ir "Varpo" pavidalu.
Idealistinę kryptį ima ginti ir įtvirtinti vokiečių kultūros atstovas, organiškai įaugęs į lietuvių kultūrą,- Jurgis Zauerveinas, o materializmo sparną- J. Mačys – Kėkštas garsiojoje polemikoje "apie dvasią ir medegą", vykusioje "Aušroje" 1885 – 1886 m.
Literatūros baruose priešprieša tarp idealizmo ir materializmo transformuojasi į XX a. pradžioje įsisąmonintą priešpriešą tarp realizmo ir romantizmo. Pirmoji romantiškąją dvasią imasi ginti S. Čiurlionienė, jos idėjas palaiko J. Herbačiauskas, vėliau B. Sruoga.
Jau Nepriklausomoje Lietuvoje idealistinės pasaulėvokos aktualumo problemą atgaivina Vaižgantas "Židinyje" (1927 , Nr.10) pasirodžiusiu straipsniu "Romantiškasis idealizmas sugrįžta". Šiame straipsnyje Vaižgantas visą žmonijos raidą interpretuoja kaip materializmo ir idealizmo kovą, o amžiaus blogybes sieja su materialistinės pasaulėvokos įsigalėjimu. Vaižgantas apsibrėžia sisteminius savo koncepcijos rėmus, tačiau juos bent iš dalies sutapatina su istoriniais romantizmo rėmais :romantizmas tapatus idealizmui, tad yra dieviškojo poliaus atstovas. Vaižgantas bando teoriškai konkretizuoti romantizmą kaip kultūrinę epochą, tačiau apibendrina būtent "temperamentiniu" pagrindu – romantizmą ne kaip estetinę koncepciją, bet kaip "esminį žmogaus sielos pasireiškimą" ("Židinys", 234).
Vaižganto manymu, kitais prigimtiniais romantizmo požymiais tampa intravertiškumas ir jausmingumas: "romantizmas yra širdies, sielos dalykas, nuotaika, kuri viską nudažo maloniu liūdesiu, kaip rudens rūkeliu, ir sukelia pasiilgimus. Romantiškieji jausmai tedera jautrioms širdims ir protams, kurie amžių dvasią tiria" ( ten pat:221). Vaižganto supratimu, romantizmas yra būtent tai, ką vadiname jausminguoju meno tipu ir kuris būdingas ne tik istoriškai konkrečiam momentui, bet kaip žmogaus sielos pasireiškimo forma ar tos formos ypatumas būdingas visiems laikams ir epochoms. Prieš tokią mintį pasisakė B. Croce, kuris "Estetikoje" kraštutinumu laikė požiūrį, kad šalti ir linkę mėgdžioti kūrėjai yra "klasikai", o įkvėptieji – "romantikai". Vaižgantas referuota F. Štricho knygoje "Deutche Klassik und Romantik" nurodytas pagrindines romantizmo savybes, kurių išskiriamos trys: individualizmas, nacionalizmas (tautiškumas) ir universalizmas ("visos žmonijos gerovės idėjos prasmėje").
Šių trijų pradų sintezę Vaižgantas laiko esmine romantinės pasaulėjautos ypatybe. Svarbiausias visų trijų pradmenų raiškos tikslas – "dirbant skyrium asmenims ir skyrium tautoms" ("Židinys", 1927: 225) pasiekti pasaulio dvasios užsibrėžtą absoliučią egzistencinę harmoniją.
Atidžiau patyrinėję vaižgantiškąją romantizmo sampratą, pamatysime, kad Vaižgantas čia dėsto anaiptol ne romantikų koncepcijas, o pagrindines vieno svarbiausių Veimaro Klasikos teorinių veikalų – Johanno Herderio veikalo "Idėjos žmonijos istorijos filosofijai" mintis, vadinamąją dalies – visumos teoriją, iš kurios vėliau išaugo garsusis Schleiermacherio hermeneutinis trikampis. Iš jų išaugo ir Humboldto trilypio subjektyvumo – individo subjektyvumas, tautos subjektyvumas, žmonijos subjektyvumas – formulė, kuria Humboldtas maždaug tarp 1795 ir 1800 metų palaipsniui ima keisti nusistovėjusią dvilypio – individo ir žmonijos – subjektyvumo dichotomiją, darydamas didelę įtaką romantinei žmogaus ir istorijos sampratai.
Tai, ką dėsto Vaižgantas galima pavadinti svarbiausių Veimaro Klasicizmo socialinių-istorinių idėjų refleksija, šaltinio, iš kurio gyvybinių jėgų pasisėmė Romantizmas, bet kuris pats nėra Romantizmas, aptikimu.
Šie sofistiniai instrumentai ypač padeda aiškinantis Romantizmo likimą lietuviškojoje kultūrinėje dirvoje. Lietuvio prigimtis yra "romantiškai melancholinga, svajinga, kažko pasiilgusi ir mistiška", todėl "romantiškasis idealizmas tiek yra savas gaivalas", kad be jo lietuvis tiesiog regresuotų ar visai užtrokštų (229). Taip psichologiniai ypatumai tampa kultūrinio reiškinio pamatu, todėl pakanka būti tikru lietuviu ir autentiškai išreikšti savo dvasią, kad pasiektum tai, ką vokiečių romantikai pasiekė po ilgų tiek savo tautos, tiek individualių dvasinių pratybų, nes bent jau apie savo meną ir savo epochą vokiečių romantikai kalbėjo kaip apie pakankamai subrendusios dvasios vaisių. Akivaizdu, kad Vaižgantui jėga, kūrėjui suteikianti romantiškumą, yra ne paties kūrėjo dvasinis ar intelektualinis turinys, bet tam tikra virš-asmeninė substancija (kolektyvinė pasąmonė), su kuria individą sieja biologiniai ar reprezentaciniai saitai. Dėl to vos ne visus lietuvių rašytojus nuo Strazdo, Poškos ir Daukanto iki Maironio, Jakšto, Krėvės, Putino Vaižgantas surašo į romantikų gretą, o romantizmo pradžią Lietuvoje nukelia nuo "Aušros" ir Basanavičiaus į Mikalojaus Daukšos ir Vilniaus universiteto laikus.
Darosi aišku, kad Vaižgantui ankstesnė teorija tik tam ir tebuvo reikalinga, kad kultūriškai įteisintų tautiškumo jausmą ir šį nacionalinio išsivadavimo šviesoje sustiprėjusį tautiškumo jausmą, totalizuojantį ir niveliuojantį tautinę bendruomenę iki organiškai vientiso ir nedalaus subjekto , skelbia svarbiausiu lietuviškojo romantizmo legitimacijos argumentu. Lietuviškojo romantizmo definicijoje kiti romantinės pasaulėvokos du dėmenys – individualizmas ir universalizmas, asmenybė ir žmonija – dar nefunkcionuoja. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-25
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis18.62 KB
Autoriussimona
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai0 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaŠiaulių Didždvario gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviskasis romantizmas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Didždvario gimnazija / 12 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą