Mus visada traukia kitų likimai. Pasakysiu tiesiai: šis likimas — tikra mįslė. Apie Kristijono Donelaičio gyvenimą žinoma mažai. Neturime nė jo portreto. Skirtingose žymiosios poemos leidiniuose gali rasti vis kitokius poeto atvaizdus. Netgi tolygiai didėjanti K. Donelaičio šlovė atrodo paslaptinga.
Paklauskite dabar Lietuvoje, kas toksai K. Donelaitis. Jums atsakys ir vaikas. Jo eilutės ne vien chrestomatijose, bet ir lietuvio širdyje. Lengva išvardinti su K. Donelaičio vardu susijusias mįsles. Lengva parašyti: Biografija, poeto asmenybė, kūryba. Kur kas sunkiau atsekti šio gyvenimo logiką.
Kodėl ryžausi rašyti apie K. Donelaitį, kuris neseniai man buvo toks tolimas? Ko gero lėmė du dalykai.
Iš pradžių nustebino reta, beveik unikali vienos asmenybės įtaka kultūros raidai. Paskui mane patraukė žmonių grumtynės su laiku. Laikas viską naikino, K. Donelaičio saitai su gyvenimu vis plonėjo ir plonėjo. Bet nenutrūko. Dabar apie poetą žinoma negu, sakysim, prieš šimtą metų. Mokslininkai atkūrė netgi dokumentinį K. Donelaičio portretą — tai padarė lietuvis V. Urbanavičius.
Bet mane jaudino kitkas. Aš tik norėjau suprasti kokie rūpesčiai ir mintys metų metais vagojo raukšles poeto veide; Kokia buvo išraiška akių, kažkada tiek daug pastebėjusių žmogaus gyvenime ir gamtoje.
Apie didį poetą galima parašyti literatūrologijos straipsnį. Net apsakymą ar apysaką; vaizduotė vedžios istorijos vingiais, diktuos siužetą. Tačiau rašau nei viena, nei kita. Tai viso labo tik referatas, kuriame neatsispindės visas K. Donelaičio gyvenimas.
Rašydamas šį mokslinį darbą naudosiuos Nijolės Šervenikaitės literatūros vadovėliu 9 klasei bei Jevsejaus Ceitlino knyga "Netilstantis aidas".
2.Kristijono Donelaičio gyvenimas ir kūryba
K. Donelaičio demokratiškumas, artimumas lietuviams, visas jo gyvenimas meniškai išreikštas kūryboje.
Kristijonas Donelaitis (1714 – 1780) gimė Mažojoje Lietuvoje, Lazdynėlių kaime, laivųjų valstiečių šeimoje. Jo šeimos nariams nestigo sumanumo, polinkio į amatus: vyriausias brolis Pričkus minimas kaip garsus juvelyras (auksakalys) laikrodžių ir muzikos instrumentų meistras, kitas brolis Mykolas taip pat buvo geras meistras, Adomas laikė kalvę ir smuklę. K. Donelaitis buvo temperamentingas, jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose.
K. Donelaitis vidurinį išsilavinimą gavo Karaliaučiuje, ten gerai išmoko lotynų ir vokiečių kalbas. Studijuodamas Karaliaučiaus universitete lankė lietuvių kalbos seminarą, mat tikėjosi po studijų grįžti į gimtąjį kraštą. Be lietuvių kalbos ir teologijos, mokėsi graikų, hebrajų, prancūzų.
Baigęs universitetą, kurį laiką dirbo Stalupėnuose, o nuo 1743 m. Pabaigos buvo klebonu Tolminkiemyje. Tolminkio parapiją sudarė keli karališkieji dvarai, kelios laisvųjų valstiečių šeimos, arti keturiasdešimt kaimų ir klebonijos žemė. Po maro ir kolonizacijos lietuvių bebuvo trečdalis: maždaug 1000 iš 3000 gyvenyojų. K. Donelaitis Bažnyčioje atlikdavo apeigas dviemis kalbomis: priešpiet vokiečių, popiet lietuvių. ...