Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Basanavičius

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Jaunatvė. Universitetas. Bulgarijos laikotarpis. Viešasis darbas Vilniuje. "Aušra". Mirtis.

Ištrauka

Tėvai Juras Basanavičius (1826 04 10 – 1879 10 20) ir Marė Birštoniūtė (1826 10 19 Vilkaviškio aps. Pajevonio vl. Stolaukiuose – 1890 12 21 Ožkabaliuose). Motinos pavardę vėliau Jonas Basanavičius pasirinko slapyvardžiu. Tėvas kurį laiką buvo Bartininkų vl. vaitu.Tėvams nusistačius Basanavičių leisti į kunigus, pradėta vaiką mokyti, pradžioje pas kaimo "daraktorių" Kardoką, vėliau pas Šimanauską ir pas Bartininkų zakrastijoną Naujoką. Lukšių Vincas Mazurkevičius prirengė į Lukšių pradinę mokyklos pirmą klasę. Iš čia 1865 m. Basanavičius bandė laikyti į Marijampolės apskrities mokyklos pirmą klasę; bet išlaikė tik 1866 m. 1867 m. ją pavertus gimnazija, ėjo čia toliau mokslą. Būdamas penktokas, pats kitus mokė, nes, atsisakęa važiuoti į dvasinę Seinų seminariją, jis buvo verčiamas uždarbiauti. Gimnaziją baigė 1873 m. sidabro medaliu. Gimnaziją eidamas, tėvų pasakojimų sužadintas, rinko žinias iš savo apylinkės praeities, užrašė ten dainuojamų dainų ir jas daug vėliau spausdino. P. Kriaučiūno ir kai kurių mokytojų įtakoje ėmė rašyti eilėraščius lenkiškai ir lietuviškai. Tuomet parengtas Lenartovičiaus Wiosna (Pavasaris) vertimas buvo išspausdintas. 1882 m. lietuviškoje Ceitungoje.

Gimnaziją pabaigęs, stojo į Maskvos universitetą istorinį – filologinį fakultetą. Nors visi jo pamėginimai linko istorijos – archeologijos tyrimo linkme, bet čia jis buvo tik ligi 1874 m. rudens semestro pradžios: profesoriai jo nepatraukė paskaitų turiniu; neviliojo ir reikalas verstis pamokomis, nors jų ir greit buvo susiradęs. Perėjęs medicinos fakultetan , tuoj gavo Varšuvos mokslo apyg. stipendiją, paskirta lietuviams nuo lenkų įtakos atitraukti. Stipendija (360 rublių metams ir 100 rublių kelionpinigių) jis naudojosi visą universitete būtą laiką. Gydytojo diplomą gavo 1879 06 19. Pagreta studijavo Lietuvos istoriją (norėjo, P. Vileišiui tarpininkaujant, legaliai išspausdinti studiją apie Kęstutį) ir archeologiją, rinko lietuvių tautosaką. Palaikė santykius su dar neorganizuotais Maskvos lietuviais studentais, bet susiartino tik su V.Pietariu. Su P. Vileišiu rūpinosi pralaužti spaudos draudimą, legaliai leisdamas populiarias knygutes.Tam reikalui išvertė iš lenkų kalbos abėcėlę arba elementorių dėl Lietuvos kaimo mergaičių (1874 11 28). Jai išspausdinti leidimo negavo. Tuo laiku pirmą kartą Basanavičius pasirodė ir spausdintu žodžiu, lenkų žurnalui "Niwa" 1878 m. Nr. 8 davęs A. Kirkoro rašto Zarasy pierwotnej Slowianszczyzny recenziją: O mitologii litewskiej. 1879 m. iš Maskvos drauge su kitais studentais nusiuntė Tilžėje Lietuvos vokiečių įsteigtai Litauische Litterarische Gesellschaft entuziastingą sveikinimą, tikėdamasis, kad ši draugija, lietuvių literatūrą ir tautosaką tyrinėdama, pagreitins lietuvių tautos atgimimą. Tai buvo jo pirmieji ryšiai su Lietuva. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-28
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis16.41 KB
AutoriusMerguzele
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas5
Švietimo institucijaKlaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Basanavicius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija / 5 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą