Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ignas Šeinius (2)

  
 
 
123456
Aprašymas

Įvadas. Lietuvis ar nelietuvis? Lietuviškoji kūryba. Švediškoji kūryba. Išvados.

Ištrauka

Šio darbo tikslas nėra nauja Igno Šeiniaus biografija. Tai galima pasiskaityti Janinos Žėkaitės knygoje "Ignas Šeinius", jei reikia santraukos- bet kuriame literatūros vadovėlyje vyresnėms klasėms. Rašymo tikslas – nagrinėjant tam tikrus Šeiniaus biografijos faktus, pažvelgti į Igną Šeinių ne tik kaip į rašytoją, bet ir kaip į diplomatą (karjeristą),kaip į naujosios lietuvių inteligentijos atstovą, kaip į itin dvipusišką asmenybę (tautiškumo prasme). Tik tada gal paaiškės Igno Šeiniaus asmenybės universalumas ir fenomenalumas, kuris eskaluojamas bet kuriame veikale apie Šeinių.
Gimė Ignas Jurkūnas 1889m. balandžio 3d. Šeiniuose, Gelvonių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Mokėsi Musninkų pradžios mokykloje, Vilniuje, "Saulės" mokytojų kursuose Kaune. 1911-1915m. Maskvos universitete studijavo literatūrą ir filosofiją. Atsiminimuose apie tėvą rašo jo sūnus Irvis "Maskva, 1915-ieji. Ignas Šeinius studijuoja to, kas kažkada egzistavo, istoriją. Tačiau jo gyvenamuoju metu viešpatauja greičiau beprotybė nei sveikas protas. Kur kas daugiau skausmo nei džiaugsmo. Beprasmė kančia, pagimdyta nerūpestingos kvailybės, beprotiškos neapykantos ir prievartos." Karo metu (1916-1919), I.Šeinius buvo Lietuvos Centro Komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotinis Stockholme, Švedijoje. Centras rūpinosi praradusiais šaknis lietuviais, kurie nublokšti į karo chaosą, pasimetę, praradę namus. Ten I.Šeiniui pavyko sudaryti Lietuvos Nepriklausomybės komitetą, įsteigė Lietuvių Spaudos biurą, leido politinį biuletenį nepriklausomybės idėjai skleisti, išleido knygas švedų kalbomis 1917m. Litauisk Kultur (Lietuvių kultūra), 1918m. Natt och sol (Naktis ir saulė).
Šeinius gabus kalboms. Greit išmoksta net ir švedų kalbą, meilės kalbą. 1917 metų rugpjūčio 4 d. Stokholme veda Gertrūdą, kuri irgi netrukus įgyja Lietuvos pilietybę. Gruodžio 17 – osios perversmo vyriausybės atleistas iš darbo, Šeinius kurį laiką vertėsi atstovavimu prekybinėms firmoms. Po to, susitaikęs su režimu, redagavo oficiozunį "Lietuvos aidą", dirbo patarėju Klaipėdos krašto gubernatūroje ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniu Vilniaus krašte. 1940 metų vasarą grįžo į Švediją, kur gyveno jo šeima, ir ten pasiliko lig mirties.Švedijoje kaip žymus antikomunistas sunkiai gavo tarnybą Kooperacinėje sąjungoje, dirbo ten jos bibliotekoje, parašė knygą apie šios sąjungos veiklą. Tik 1952m. vėl pradeda bendradarbiauti lietuvių spaudoje.
Ignas Šeinius mirė 1959m.sausio 5 dieną savo namuose Stockholme. Laidojant jo karstas buvo uždengtas tautine Lietuvos vėliava.
Lietuvis ar nelietuvis?
Ignas Šeinius gimė, augo Lietuvoje, čia įgijo vidurinį išsilavinimą, tad atrodo tokio klausimo kelti tarsi ir nereikėtų. Tačiau įvairūs niuansai leidžia tuo suabejoti. Pirmiausia tai, kad Ignas iki 10 metų visai nekalbėjo lietuviškai. Jo tėvai, patys būdami tikri lietuviai, tačiau jau kiek "sumiestėję" norėjo, jog vaikai "prasimuštų" į žmones, o tai buvo įmanoma tik kalbant lenkiškai. Mokykloje mokomas rusiškai, pirmuosius savo eilėraščius parašo rusų kalba. Tik grįžęs iš mokytojų kursų ima uoliai mokytis lietuviškai. Galima tik svarstyti kodėl Šeinių sudomino lietuvių kalba. Vargu, ar čia reikėtų ieškoti kokių politinių – tautinių motyvų. Veikiau Šeinius, iš prigimties ambicinga, užsispyrusi, net labai savimi pasitikinti asmenybė ieško "atšerpėjusioje sintaksėje gracijos, kurią pradedantis literatas skelbė esminiu meno dėsniu". Susidomėjęs lietuvių kalba ima rašyti feljetonus, eiles, straipsnius lietuviškai, siuntinėja juos po redakcijas. Šeinių gana greitai pastebi J.T. Vaižgantas , tai dar labiau neleidžia dvidešimtmečiui suabejoti savo talentu. Nuo 1910m. rudens mokytojauja Vilniaus lietuviškoje mokykloje, įsitraukia į lietuvių kultūrinį gyvenimą. Per labai trumpą laiką parašo ir paskelbia savo romaną "Kuprelis", apysaką "Bangos siaučia", "Vasaros vaišės", poetinės prozos rinkinį "Nakties žiburiai" ir apysaką "Mėnesiena".
1915m.Ignas pajaučia, Saulės draugijos mokytojų kursuose įgijęs per mažai žinių, tad nuspręsta jų semtis Maskvoje, Šaniavskio liaudies universiteto istorijos – filologijos fakultete. Ten domisi modernizmu, aktyviai rašo, dalyvauja įvairioje kultūrinėje veikloje, klauso garsių to meto dėstytojų paskaitas ir pan. Šiuo požiūriu Šeinius – naujosios kartos inteligentas. Jis daug skaito, domisi pasauline literatūra( drąsus diskutuoti, formuoti savo teorijas apie meną, literatūrą, jos kryptis), aktyviai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-17
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai10
Dydis14 KB
AutoriusVita
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ignas Seinius (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą