Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Aistis (3)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Jono Aisčio gyvenimas ir kūryba. Jono Aisčio vaikystė ir asmenybės bruožai. Jono Aisčio mokslai Lietuvoje, poetinio talento budimas. Svarbiausios poeto gyvenimo datos. "Gegutėlė" – vienas pirmųjų Jono Aleksandravičiaus eilėraščių. Jonas Aistis – lietuvių eleginės lyrikos klasikas.

Ištrauka

Jonas Aleksandravičius gimė 1904 m. Joninių naktį (pagal naująjį kalendorių liepos 7 d.) Kampiškių dvaro kumetyne, užnemunėje. Tėvas – dvaro kalvis. Kartu su aštuoniomis samdinių šeimomis gyveno šiaudais dengtame ilgame kumetyno pastate, mediniame, kaip ir visi dvaro trobesiai, stūksoję įlūžusiais stogais ir griūvančiomis sienomis.
Kazys Aleksandravičiui, poeto tėvas, 1901 m. vedė Marijoną Razulevičiūtę iš Rusonių kaimo. Kazio tėvų žemė buvo padalinta dviem vyresniesiems sūnums, o jam, išmokytam kalvystės amato, žemė nebepriklausė ir jis turėjo palikti tėviškę, Gastilionių kaimą.
Jauna šeima neturėjo lėšų nuosavai kalvei įsigyti, todėl Kazys Aleksandravičius kalviaudavo po aplinkinius dvarus.
Keliaujančio iš vienos vietos į kitą kalvio šeima (su trimis vaikais) 1907 m. rudenį tapo Rumšiškių miestelio gyventojais ir žemdirbiais. Čia poetas patyrė pirmuosius vaikystės įspūdžius.
Namas buvo mažais langais, jis stovėjo šalia Kokalnio piliakalnio. Ten augo ąžuolai, liepos, laukinės kriaušės, buvo kasamas juodasis molis. Piliakalnio papėdėje tekėjo Pravienos upelis. Tie reginiai ne kartą atgis poeto eilėraščiuose kaip prarasta palaima, atsidūrus toli nuo Lietuvos.
Pro galinį trobos langą buvo matyti šimtamečių pušų šilas. Vaikai lakstydavo į šilą uogauti ir grybauti.
Sekmadienį tėvas, apėjęs laukus, skaitydavo knygas. Jis mėgo pokalbius apie religiją ir mokslą. Buvo baigęs pradžios mokyklą. Įsirašęs į Šv. Kazimiero draugiją, gaudavo jos leidinius, tačiau beletristiką niekino. Nerūkė ir negėrė, buvo minkšto ir nuolaidaus būdo. Supykdytas išeidavo į ganyklą ir melsdavosi. Jau suaugusiam sūnui atrodė, kad ,,poetinę širdį" paveldėjo iš tėvo, o polemikos įkarštį iš motinos. Apologijoje ,,Kalviui iš pašaukimo" yra parašęs: ,,Aš tiek išmokau iš savo tėvo, ir jis man tiek yra davęs, ko nei vienas profesorius, nei vienas mokytojas, o aš jų turėjau visą šūsnį, nėra davęs".
Motina, beraštė, mėgo klausytis skaitomų knygų. Turėjo imlią atmintį, mokėjo itin vaizdžiai nupasakoti patirtus ar girdėtus atsitikimus. Savo vaikus griežtai prižiūrėjo. Buvo smarki – visur turėjo būti jos viršus. Senatvėje sirgo šizofrenija.
Stiprūs buvo didelės šeimynos ryšiai: vyresnieji augino mažuosius, visi kartu meldėsi, sėsdavo prie bendro stalo, eidavo į laukus ir į bažnyčią. Tėvas vesdavosi į kalvę prie dumplių, motina į daržus rauti žolių. Žiemos vakarais senelis pasakojo apie naktigones ir vaiduoklius, motina apie vilkolakius. Užaugęs glaudžioje kolektyvinio buvimo ir šeimos ryšių aplinkoje, poetas sakėsi: ,,Esmi draugės, ne atsiskyrėlis tipas. Ir net pačios vienumos bijau". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-07
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis19.99 KB
Autoriusvaidas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas10
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Aistis (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • 10 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą