Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>M.K. Čiurlionio "Saulės sonata" ir J. Degutytės eilėraščių ciklas M. K. Čiurlionio "Saulės sonatos" motyvais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

M.K. Čiurlionio "Saulės sonata" ir J. Degutytės eilėraščių ciklas M. K. Čiurlionio "Saulės sonatos" motyvais

  
 
 
123456
Aprašymas

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė. "Saulės sonatos". "Allegro". "Andante". "Scherzo". Janina Degutytė – gamtos poetė.

Ištrauka

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailė yra žymiausias XX a. Pradžios reiškinys lietuvių mene. M.K. Čiurlionis pradėjo kelią tada,kai visų Europos šalių mene – literatūroje, muzikoje, dailėje – vyko dideli lūžiai ir poslinkiai, kryžiavosi įvairios srovės. Čiurlionio dailė tarsi išaugo iš žmonių meilės, pasaulio stebėjimo, lietuvių liaudies meninės mąstysenos gelmių bei menininko vaizduotės ir didelio intelekto. Jo kūriniais žavisi ir tikriausiai dar ilgai žavėsis kartų kartos. Juk ne tik mūzų muzika, tapyba, grafika patyrė ir tebepatiria Čiurlionio kūrybos jėgą. Jo motyvus atpažįstame lietuvių kino, šokio, pantonimos ir kitose meno šakose, o poezijoje suskambėjo nuostabi čiurlioniana – daug Čiurlionio įkvėptų eilėraščių parašė S.Neris, F.Kirša, E.Mieželaitis, J.Degutytė, J.Vaičiūnaitė bei kiti poetai.
Man patys gražiausi ir originaliausi yra J.Degutytės eilėraščiai, įkvėpti M.K.Čiurlionio "Saulės sonatos" motyvų. Tai patys įspūdingiausi Čiurlionio vadinamosios dailės pavyzdžiai. Čiurlionis, vadovaudamasis savo patirtimi, be to, stimuliuojamas būdingų epochos meno siekių, perlėlė į tapybą kai kuriuos simfoninio ciklo, jo pirmosios dalies, vadinamosios klasikinės sonatos sandaros ir ciklinio plėtojimo principus.
Kaip žinome, klasikinės muzikinės sonatos ciklą sudaro keturios dalys: Allegro, Andante, Scherzo ir Finale. Pirmasis Čiurlionio "Saulės sonatos" ciklo paveikslas "Allegro" yra gyvos, linksmos nuotaikos; antrasis "Andante" – ramus, rimtas; trečiasis ir ketvirtasis "Scherzo", "Finale" – veržlaus, dinamiško charakterio, reiškia žaismingą, pakilią arba dramatišką nuotaiką.
Tad pažvelkime į Čiurlionio sonatas.Jose atsispindi jo mintys apie pasaulio grožį ir didybę. Teisingai pastebėjo E.Mieželaitis, kad Čiurlionis – tarsi filosofas garsų, kontūrų, linijų, spalvų simboliais perteikia visatos paslaptingumą ir didingumą. J.Degutytė savo eilėraščiuose, pasitelkusi vaizdines, įtaigias ir išraiškingas formas, poetiškai įprasmina Čiurlionio pasaulėjautą ir atskleidžia savitą visatos modelį.
"Saulės sonatos" – tai tarsi menininko himnas saulei. Tačiau saulė pamažu vėsta ir gęsta. Paskutiniame sonatos lakšte pavaizduotas visatos apmirimas, užgesus saulei. Tikėtina, kad kurdamas šį ciklą menininkas mąstė apie keturių paros laikų – ryto, vidurdenio, vakaro ir nakties – ciklo inspituotą būseną ir nuotaiką.
Pirmajame paveiksle "Allegro" iš rytmečio miglų išnyra fantastiško miesto bokštai, vartai, virš kurių žiba patekėjusi saulė, o mažesnės Sulutės tviska vartuose ir ant užtvaros, iš kur atskrenda ilgasparnis paukštis. Paveikslo motyvai tarsi susijungia į fantastinį vaizdą, bylojantį gal apie saulės pilį ir jos lakų, šimtais atspindžių sušvitusį pasirodymą. Lengvu saulučių ir paukščių skridžiu, šiltų rytmečio spalvų tviskesiu išreikšta pakilaus saulės tekėjimo, šviesaus polėkio nuotaika.
Ir J.Degutytės eilėraštis "Alegro" pilnas rytmečio vaizdų. Gausu švelnių spalvų ("saulės bokštan", "žalią žinią", "vartai sidabriniai", "skaidrų priešaušrį", "pieno ir medaus šaltiniai"). Jomis tapomas saulės patekėjimas. Saulė Janinos Degutytės kūryboje – gyvybė, šviesa, motiniška globa.
Saulėtekį poetė vaizduoja labai neįprastai, įmantriai. Perskaičiusi eilėraštį imi įsivaizduoti kažką nerealaus, fantastiško. Ji rašo: "Šimto saulių mano žemė". Juk saulė yra viena vienintelė, o čia ne dvi, ne trys, o šimtai saulių. Ką poetė tuo norėjo pasakyti?Gal tos saulės – tai pažirę ant vartų šaltinių atspindžiai, ir tada atrodo, kad tos saulės visur tiek daug. Spalvas papildo garsai: "pirmas riksmas", "pirmas žingsnis", "skamba vartai". Saulė pradeda dieną ir pažadina gyvybę, siunčia žemei šviesą. Išsiliejusi saulės šviesa įprasmina laukimą kažko naujo.
Antrojoje Čiurlionio sonatos dalyje – "Andante" regime iškilmingą gimusios šviesos sruvenimą. Svarbiausias motyvas – tirštose,gelsvai rusvose erdvėse skendinti planeta, kurią smelkia sunkios, beveik statmenai iš viršaus krentančių spindulių juostos. Didelės formos, griežta ritmika, mėlynų bei violetiniš spalvų sąskambiai kelia slėpiningumą, nejaukų alpinančios vidurdenio kaitros įspūdį.
Kelis kartus pasikartojantis eilėraštyje brūkšnys tarsi "išretina" šiaip gana tankų eilėraščio vaizdų audinį. Vaizdas kuriamas tamsokomis spalvomis ( "pilkas akis", "ūkanų dūmais"), jos kelia paslaptingą, nrjaukų įspūdį, perteikia erdviškumo ir uždarumo sankirtą. Šiame eilėraštyje atsiveria Janinai Degutytei būdingos antinomijos: šviesa ir tamsa, drąsa ir baikštumas, abejonė ir praregėjimas, tyla ir sukrėtimas. Saulė kardo smaigaliu perveria "žemės kamuolį kvapų, / Perpintą upių arterijom -/ Pulsuojančiom ir žydrom". Lyrinis subjektas negali atsiliepti į tą "ugninį šauksmą," nerimas nenuryjamu kąsniu sustoja gerklėj", tačiau iš to nerimo kyla būtinybė patirti saulės paženklintą likimą ( "Saule, perverk likimą kaip miško gervuogę gaižią").
"Andante" baigiamas retoriniu klausimu: "Kas gi nuo saulės lūpų šįryt čia nepabus?" Žmogus ieško kelio saulės nubrėžtame pasaulio take. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-19
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis11.22 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojasprof. dr. Jonas Kievičas
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word M.K. Ciurlionio „Saules sonata“ ir J.Degutytes eilerasciu ciklas „M.K. Ciurlionio „Saules sonatos“ motyvais“ [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • prof. dr. Jonas Kievičas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą