Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Neoromantikų kūryba

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Neoromantikų kūryba. Salomėja Nėris. Jonas Aistis. Antanas Miškinis. Bernardas Brazdžionis. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Terminas "neoromantizmas" lietuvių literatūros tyrinėtojų vartojamas apibūdinti dviem reiškiniams- XX amžiaus pradžios literatūrai, visų pirma prozai (Vaižganto, Vinco Krėvės, Šatrijos Raganos, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės), bei 3-iojo dešimtmečio pabaigos- 4-ojo dešimtmečio poezijai. Ryškiausi pastarojo neoromantizmo atstovai- Salomėja Nėris, Jonas Aistis, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis
Ši karta atėjo į lietuvių literatūrą po simbolistų, atslūgus susižavėjimui avangardizmu. Neoromantikai nesudarė literatūrinės grupės, sąjūdžio ar srovės. Jie neturėjo vieningos estetinės programos, bendro leidinio, kaip keturvėjininkai ir nesibūrė į salonus.
Tradicijos ir modernumo jungtis užfiksuota jau pačiame neoromantizmo (t.y. naujojo romantizmo) pavadinime. Kokiu būdu šis derinys reiškiasi neoromantikų kūryboje?
Neoromantikais vadinamų poetų kūryboje dažna romantizmo įtvirtinta lyrinio išsisakymo situacija, kurioje lyrinis subjektas, arba lyrinis aš, tampa eilėraščio centru. Dominuoja jo vidinio pasaulio ,,vaizdas" - jausmai, emocijos, nuotaikos. Neretai subjekto dvasinė būsena tiesiogiai įvardijama (myliu, kenčiu, ilgiuosi). Kuriamas kalbėjimo čia ir dabar, atvirumo, nuoširdumo įspūdis. Emocija, regis, užfiksuojama, paverčiama meno kūriniu tuo metu, kai ryškiausiai, aštriausiai patiriama. Romantikai aukštino įkvėpimą, siejo jį su nesąmoninga ar pusiau sąmoninga būsena. Transas, sapnas, apsvaigimas – tai situacijos, kuriose poeto lūpomis prabyla kažkokia aukštesnė jėga.

Salomėja Nėris (tikroji pavardė Bačinskaitė, vėliau Bučienė) gimė 1904metų lapkričio 17 dieną Kiršų kaime (dabartinis Vilkaviškio rajonas). Augo pasiturinčių Suvalkijos ūkininkų šeimoje. 1919-1924 metais mokėsi literatūrinėmis tradicijomis garsėjančioje Vilkaviškio gimnazijoj, čia parašė ir pirmuosius eilėrasčius. Būsimoji poetė priklausė ateitininkų organizacijai. Šios organizacijos leidinys "Ateitis" 1923 metais išspausdintą eilėraštį " Pajūry" pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Neris. 1924 metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Teologijos ir filosofijos fakultete studijavo lietuvių literatūrą, vokiecių kalbą ir literatūrą bei pedagogiką. Čia įsitraukė į "Šatrijos" -studentų ateitininkų meno draugijos veiklą. Tai buvo pirmoji literatūrinė poetės mokykla. "Šatrijos" draugijos nariai organizuodavo susirinkimus (dažnai jie vykdavo poeto Vinco Mykolaičio-Putino bute), kuriuose skaitydavo ir aptardavo literatūrinę kūrybą, klausydavo muzikos, studijuodavo dailės kūrinius.
Daugeliui Šatrijiečių artima buvo romantinė pasaulėjauta. 1927 metais Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį "Anksti rytą", po kurio iš karto sulaukė pripažinimo. Rinkinyje dominuoja džiaugsmingas jaunystės svajonių, jausmų išsakymas. Poetinis vaizdas supina polinkį į pasakiškumą ir simbolizmo paveldėtas abstrakcijas (tokias kaip baltoji gulbė, sutemų viešnia, juodasis svečias). Poetė kuria grakštų, melodingą lyrinį eilėraštį, atsiremiantį į įvaizdžių sistemą, paveldėtą iš tautosakos, visų pirma liaudies dainos. Šis bruožas išlieka ir visoje vėlesnėje Nėries kūryboje.
Ryškų pėdsaką ir poetės biografijoje, ir kūryboje paliko nelaiminga meilė germanistikos profesoriui Juozui Eretui, su kuriuo susipažino taip pat "Šatrijos" draugijos susirinkimuose. Už "nelegalią" meilę vedusiam vyrui Nėris buvo "nubausta" .
1928-aisiais ji išsiųsta mokytojauti į Lazdijus, tolimą Lietuvos užkampį. Gyveno neseniai mirusio poeto Motiejaus Gustaičio kambaryje, kuris jai priminė karstą, ir dienoraštyje taip išsakė savo savijautą: ,,Mano jaunos dienos čia palaidotos. Mano jaunystė čia uždaryta, kaip paukštelis blaškos ir ilgais vakarais suokia šiurpią vienumos
dainą." Iki 1931 rnetų Lazdijų gimnazįjoje ji dėstė vokiečių kalbą, o 1931-aisiais grįzo į Kauną, kur gyveno iš redaktorės, vertėjos darbo. Tais pačiais metais išėjo antrasis poetės eilėraščių rinkinys "Pėdos smėly". Jis dramatiškesnis nei pirmasis, ryškesnė individo ir miesčioniškos visuomenės priešstata (eil. "Sudeginkit mane", "Be bažnyčios", "Paspausiu šaką plieną"). Kaip ir pirmojoje knygoje, ryški romanso poetika (eil. "Raudona rozė", "Paskutinė Donžuano meilė", "Baisus tavo Dievas"). Paskutiniu rinkinio eilėraščiu "Kaip gėdos dėmė..." poetė teigia pradedanti naują gyvenimo ir kūrybos etapą: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-25
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis315.2 KB
Autoriusbeata
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai0 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaDaugų technologijos ir verslo mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Neoromantiku kuryba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Daugų technologijos ir verslo mokykla / 1 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą