Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga "Katekizmas"
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Martynas Mažvydas ir pirmoji lietuviška knyga "Katekizmas"

  
 
 
1234567
Aprašymas

Martyno Mažvydo gyvenimas. "Katekizmas" – svarbiausias M. Mažvydo veikalas. Mažvydo darbų bei "Katekizmo" svarba.

Ištrauka

Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. Spėjama, kad Martynas Mažvydas gimė 1520 m. Dėl jo kilmės taip pat nėra vieningos nuomonės. Vieni įrodinėjo, kad Mažvydas kilęs iš Prūsijos lietuvių, kiti, kad iš žemaitijos. Manoma, kad jo tėvai buvo nepasiturintieji miestelėnai. Jaunystėje M.Mažvydas mokėsi ir dirbo Vilniuje, bendradarbiaudamas su kitais pirmųjų lietuviškų raštų kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės - A.Kulviečiu, J.Zablockiu ir galbūt S.Rapolioniu (vėliau kai kuriuos jų raštus sudėjo į pirmuosius lietuviškus leidinius).
Tikslių žinių apie Mažvydą turima nuo 1546 m. Lietuvoje jis buvo persekiojamas už reformacijos skleidimą, todėl, priėmęs Prūsijos hercogo Albrechto kvietimą, atvyko į Karaliaučių.
"Maloniai reikalaujame...", - tokia laiško pradžia rodytų, kad Mažvydas jau buvo pažįstamas su hercogu Albrechtu ir anksčiau. Nors kvietimo tikslas laiške nenurodytas, bet atrodo, kad buvo kviečiamas studijuoti. Tais pačiais metais jis nuvyko į Karaliaučių ir buvo imatrikuliuotas (įrašytas į universiteto studentų sąrašą) už l grašį. Vadinasi, buvo neturtingas, nes kiti mokėdavo 10 grašių. Universitete gavo stipendiją. 1548 m., po 3 semestrų, drauge su kitais 8 absolventais jau gavo bakalauro laipsnį. Tai buvo pirmasis Karaliaučiaus universiteto mokslinių laipsnių teikimas. Universitetui baigti Mažvydui užteko 3 semestrų. Šis faktas rodo, jog prieš tai jis buvo mokęsis kitur, - kaip spėjama, Krokuvoje arba Kulviečio įsteigtoje mokykloje Vilniuje. Taip pat manoma, kad jis toje mokykloje mokytojavo.
Studijuodamas Karaliaučiuje, M.Mažvydas 1547m. parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą "Katekizmo prasti žodžiai", tokiu būdu padarydamas pradžią raštijai ir spaudai lietuvių kalba.
1549 m. M.Mažvydas atvyko į Ragainę ir ten pragyveno visą savo amžių. Pagal paprotį jis turėjo vesti mirusio klebono našlę, kuri buvo likusi su 9 vaikais. Tačiau netrukus našlė ir 3 jos vaikai mirė maru, ir Mažvydas vedė jos vyresniąją dukterį, kartu šelpė likusius žmonos brolius ir seseris. Algos jam neužtekdavo, turėjo verstis žemės darbu. Po kelerių metų jis buvo paaukštintas - paskirtas Ragainės apskrities archiadiakonu. Be to, buvo vertėjas prie apskrities viršininko. Jam tekdavo versti įvairius dokumentus, todėl manoma, kad jis turėjo mokėti rusų ir lenkų rašto kalbas. Taip pat ten pramoko ir vokiškai. Mažvydas buvo silpnos sveikatos, neturėjo vaikų, ūkininkauti nesisekė. Jį traukė aukštesni, kultūriniai interesai, lietuviškos knygos reikalai. Juos tvarkydamas, jis parodė daug veiklumo, atkaklumo, sugebėjimo organizuoti. Mažvydas rūpinosi savo parapijiečių švietimu, dirbo lietuvių raštijos darbą.
1549m. Mažvydas išleido "Giesmę šv.Ambraziejaus bei šv.Augustino" su lietuviška dedikacija. 1554m. Iš vokiečių kalbos išvertė "Formą krikštymo" ir 1559m. išleido Karaliaučiuje. 1558-1562m. iš Prūsų agendos išvertė maldą "Parafrazis", kuri buvo išleista Karaliaučiuje jau po vertėjo mirties 1589m. Didžiausias M.Mažvydo darbas yra "Giesmės krikščioniškos" (I dalis – 1566m., II dalis – 1570m.), kurias Karaliaučiuje išleido jo pusbrolis B.Vilentas. M.Mažvydo giesmynas buvo pagrindas vėlesniems lietuviškiems protestantų giesmynams, leistiems Mažojoje Lietuvoje.
M.Mažvydo veikalai davė pagrindą visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų: elementoriaus, katekizmo, giesmyno su gaidomis, maldų knygelės, Biblijos tekstų vertimo, taip pat originalių prakalbų ir dedikacijų žanrų tolesniam vystymuisi Lietuvoje
Martynas Mažvydas mirė 1563m. gegužės 21d.

"Katekizmas" – svarbiausias M.Mažvydo veikalas

Prieš 450 metų Karaliaučiuje išleista pirmoji knyga lietuvių kalba. Jos autorius ar leidėjas nebuvo nurodytas nei tituliniame lape, nei po pratarmės. Karaliaučius tada buvo Prūsijos hercogystės sostinė. 1525 m. paskutinis didysis vokiečių ordino magistras hercogas Albrecht von Brandenburg-Ansbach paskelbė paskutinę, kitados visą Pabaltijį išskyrus Lietuvą, apėmusią ordino Valstybę pasaulietine hercogyste. Prieš užkariaujant kraštą vokiečių ordinui čia gyveno baltų tauta - prūsai. Per 300 metų dėl ordino karo žygių ir epidemijų jie išnyko. Viena baltų kalbų - prūsų kalba, gimininga lietuvių ir latvių kalboms, pirmoje 16 a. pusėje ėmė menkti, o 1700 m. jau išliko tik tolimiausiuose pakraščiuose. Nors hercogas Albrechtas, kuris buvo priėmęs liuteronų-protestantų tikėjimą, liepė išversti mažąjį (1545 m.) ir didįjį (1561 m.) Liuterio katekizmus į prūsų kalbą, tačiau bandymas sukurti prūsams bažnytinį raštą jų kalba žlugo, nes pamažu išnyko gimtąją kalbą vartoję prūsai.
Visai kitokia padėtis buvo šiaurrytinėje naujosios hercogystės dalyje. Po visokiausių maro epidemijų, per šimtmečius išnaikinusių daug krašto gyventojų, čionai iš aplinkinių vietų atsikėlė lietuviai. Jie sudarė daugiau ar mažiau vientisą lietuvišką sritį, palei jūros krantą besitęsusią nuo Klaipėdos iki Labguvos, toliau iki Geldapės, nuo Karaliaučiaus pietryčių link. Vėliau ši sritis imta vadinti Mažąja Lietuva, o ten gyvenę lietuviai - lietuvininkais. Jie, kaip ir visi hercogystės gyventojai, oficialiai buvo krikščionys, tačiau jų, kaip ir Lietuvoje gyvenusių lietuvių, katechizacijos reikalai buvo ne kokie. Abiejose Lietuvos dalyse nebuvo bažnytinių raštų lietuvių kalba: katekizmų, giesmynų, Šventojo Rašto vertimų. Perėjęs į protestantizmą, hercogas Albrechtas, tapęs aktyviu liuteroniškuoju misionieriumi, panoro lietuviams padėti. Taip ir radosi minėta lietuviška knyga - ją prieš 450 metų Albrechtas liepė išspausdinti savo lėšomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-31
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis16.7 KB
AutoriusLaimis
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas8
Švietimo institucijaAlytaus Dainavos vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Martynas Mazvydas ir pirmoji lietuviska knyga Katekizmas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Alytaus Dainavos vidurinė mokykla / 8 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą