Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Aido Marčėno kūrybos apžvalga, kūrybos bruožai, svarbiausi kontekstai
   
   
   
naudingas +2 / nenaudingas -2

Aido Marčėno kūrybos apžvalga, kūrybos bruožai, svarbiausi kontekstai

  
 
 
12345
Aprašymas

Aido Marčėno kūrybos bruožai, apžvalga, svarbiausi kontekstai.

Ištrauka

Aidas Marčėnas priklauso jauniausiajai poetų kartai, debiutavusiai paskutiniaisiais sovietinės valdžios metais ir įžengusiai "su žodžio ostija burnoj" į nepriklausomą Lietuvą. Antikonformistinė laikysena, stūmusi aštuntojo dešimtmečio jaunuosius poetus į maištingą neviltį ir psichologinę destrukciją, išveda Marčėną į pozityvų veiksmą: "reikia kantriai pamatą ręsti" ir statyti namus.
Yra dviejų tipų poetai. Vieni vaikšto ten, kur jau daugelio pabuvota, pertvarko ir perstato kitaip tai, kas jau kitų padaryta, perkilnoja vaizdus ir figūras į kitą laiką, jas susieja su savo patirtimi. Tokiu būdu taip pat rašoma gera poezija, turinti tam tikrus vertikalius istorinius, mitinius bei kultūrinius matmenis; joje neretai laikomasi klasikinių kanonų, gerai nugludinami tekstai, kalbama keliais balsais. Tokia, sakysime, yra T.Venclovos kūryba.
Kito tipo poezija yra, kada išeinama į ten, kur buvoja pats autorius, kaip koks vedlys, pradėjęs vedžioti po įvairius savo gyvenimo bei patirties užkaborius, kalbantis savo balsu, darantis įvairias biografines atodangas.
A.Marčėnas tarsi priklauso abiejų tipų poetams, sietinas tiek su klasika, jos kanonais, tiek su postmodernizmu. Poetas puikiai įvaldęs silabotoniką, griežtą ritmiką ir rimiką, savo mėgstamo soneto, kitas formas, su kuriomis paveldimos tam tikros figūros, intonacijos, beje, poeto kūryboje nuo pačių pirmųjų rinkinių įgyjančios individualios patirties įspaudus. Neišsižada ne tik pomėgio "senamadiškai" eiliuoti, bet ir vartoja sąvoką, kuri jau išnyko iš postmodernistinės apyvartos, net ir garsiai ištarti, rodos, jau netinka.
Šiandien, XXI amžiaus pradžioje, kai keičiasi žmogaus požiūris į pasaulį, į kultūrą, savaime suprantama, jog kinta ir poezija. A. Marčėnas - naujosios ir moderniosios poezijos atstovas. Jo kūryboje dera įvairūs kontekstai. Tobulai panaudotos - meninės priemonės, skatina domėtis ir analizuoti kūrinius (eilėraščius). A. Marčėnas labai subtiliai vartoja žodžius ir už kiekviena žodį atsako. Intelektualus skaitytojas šią A. Marčėno savybę suvokia kaip didžiausią turtą.
Poetas, griaunantis Radausko eilėraščius, ir bandantis dėlioti juos pagal savo rimą. Taip, tai kupinas jaunystės, giedrų minčių poetas. Vieniems jis - Radausko antrininkas, kitiems - unikali asmenybė, gebanti kurti nepakartojamas veikėjas, įtalpintas į eilėraščių rėmus. Vieną dieną jis gali būti ironiškas, pašiepiantis, o kitą - lyriškas, švelnus. Jo nuotaika, būsena puikiai atsispindi eilėraščių strofose...
A.Marčėnas - antrojo tūkstantmečio pabaigoje ryškiai priklausė jaunųjų literatūros "sukilėlių" gvardijai. Paskutiniame rinkinio viršelyje jo fotografija labai primena žymų XX a. Lotynų Amerikos maištininką ir teroristą Che Guevarą.
A.Marčėnas vienas produktyviausių ir skaitomiausių Lietuvos rašytojas. Išleido poezijos rinkinius: Šulinys (1988), Angelas (1991), Dulkės (1993), Metai be žiogo (1994), Vargšas Jorikas (1998), 50 eilėraščių (1999), Dėvėti (2001), ir Žmogaus žvaigždė (2004), Pasauliai (2005).
Poetas labai daug dėmesio skiria eilėraščio formai, skambesiui, rimui, ritmui. Ir turinys dėl to nė kiek nenukenčia. Paskutiniai A. Marčėno eilėraščiai rašyti verlibru. Aidas Marčėnas daug dėmesio skiria žodžiui: kiekvienas žodis turi savo vietą.
Aidas Marčėnas yra paskelbęs spaudoje nemažai kritinių straipsnių ir recenzijų.
Marčėno eilėraščiai, išaugę ant tradicinių lyrikos pamatų, yra persmelkti nuolat kintančios poetiškumo pajautos, kuri neleidžia jiems suvienodėti. Eilėraščiuose unikaliai susipina tradicija ir dabarties laikas – tai ir mūsų laiko sumaištys, ir grožio ilgesys.
Vienas mėgstamiausių poeto žanrų yra sonetai. Sonetai turi "manieringą struktūrą", jie modifikuoti, neskaidomi į strofas, jų autorius elgiasi ekonomiškai – nekartodamas eilučių išlaiko ciklinį tęstinumą. Sonetuose laikomasi gana griežto klasikinio kanono bei rimavimo schemų, šekspyriško jambo. Poetas skaičiavo eilutes, laikėsi griežtos klasikinės rimų schemos, tuo tarpu verlibras leistų laisvai šuoliuoti tekstais, ką poetas pats neblogai daro.
Kiekvieną sonetų ciklą palydi gana platūs proziniai komentarai. Šiaip, rodos, nebūtų autoriui reikalo rašyti komentarų, nes įvairios šifruotės įmanomos ir be jų. Tačiau tai daroma sąmoningai, siūlant dar vieną perskaitymo būdą, t.y. gilinant įvairias biografines bei to meto specifinės aplinkos aliuzijas, panaudojant asmenį liudijančius "dokumentus", kaip būdavo reikalaujama siekiant įrodyti savo tapatybę ir panašiai.
Šiuolaikinio eilėraščio kūrėjai į poeziją ateina normaliomis sąlygomis, jiems nebereikia slėpti savo mintis, nereikia vien už teisę rašyti mokėti sveikata ir kūryba. Turbūt matomiausias šiuolaikinės poezijos bruožas yra tai, jog estetinės vertybės atsiskiria nuo moralinių, etinių, į eilėraščius plūstelėjo daugybė negirdėtų žodžių, kuriais bandoma modernizuoti kalbą, nebepaisoma sintaksės, sakinių sudarymo normų. Žmogų supantis pasaulis grubus, tragiškas, negailestingas. Šiandieninių rašančiųjų karta - karta be Dievo, nebe taip jaučiama ir gamta. Gamta tėra galima priebėga, galima išeitis iš vienatvės, iš gamtos visuotinumo pajautos liko tik atminimas. Dievo vardas į eilėraščius šiandien sugrįžta, bet ne jo išgyvenimas. Dievas tampa skaidanti, atskirianti jėga. Kūryboje skamba abstraktūs posmai apie sunkiai nusakomą būtį. Nevengiama kontrastų: mirtis ir gyvenimas, grožis ir purvas, tiesa ir apgaulė greta vienas kito.
Marčėnas - pirmasis iš jauniausios poetų kartos, puolęs ieškoti Dievo, kaip būties tvarumo priežasties ir formos, prabilęs apie sielos nemirtingumą. Poetas šaukiasi tikėjimo, nes žmogus negali pasilikti tuštumoje. Jis laukia stebuklingo ženklo. Kartais jaučia: Dievas stovi čia pat. Eilutės ištrykšta kaip malda. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-21
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis12.27 KB
AutoriusŠarūnas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasD. Matijošienė
Švietimo institucijaZarasų "Ąžuolo" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aido Marceno kurybos apzvalga kurybos bruozai svarbiausi kontekstai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 4 puslapiai 
  • Zarasų "Ąžuolo" gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • D. Matijošienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą