Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Rezistentų kūryba

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Rezistentų kūryba. Bronius Krivickas. Vytautas Mačernis. Vinco Mykolaičio-Putino "Vivos plango, mortuos voco". Išvados. Priedai (nuotraukos).

Ištrauka

Vokiečių okupacijos metais Lietuvos gyventojai buvo vežami darbams į Vokietiją, terorizuojami, plėšiami, žudomi. Visame krašte išsiplėtė pasipriešinimo sąjūdis, skatinęs kovoti ir su komunistais.
Praėjus frontui, prasidėjo masinis vyrų gaudymas į Raudonąją armiją. Kartu su mobilizacija vyko ir "išbuožinimas", netrukus prasidėjo areštai, o 1945 m. vasarą- ir pirmieji didesni trėmimai. Smurtas, represijos kėlė gyventojų nerimą ir didėjančią baimę tapti aukomis. Šiomis sąlygomis žmogus, suvokęs mobilizacijos ar arešto grėsmę, stengėsi jų išvengti – slapstėsi, kėlėsi kitur gyventi. Daugelis vyrų pasitraukė į mišką. Jų sprendimą kovoti lėmė Vakarų pagalbos viltis ir patriotiški jausmai.
Partizanų ginkluoto pasipriešinimo strateginis tikslas buvo Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimas. Be to, rezistentai siekė pašalinti Sovietų Sąjungos primestą Lietuvai administraciją, paralyžiuoti jos veiklą. Partizanai taip pat norėjo sukliudyti mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ūkininkų "išbuožinimą", masinius areštus bei deportacijas, rusakalbių kolonistų kurdinimą. Jie taip pat kovojo su plėšikavimu, lietuvių demoralizavimu. Siekdami užsibrėžto tikslo, partizanai naudojo įvairius būdus (ginklą, pogrindinę spaudą, partizanų veiksmus) ir metodus (aktyvią kovą su sovietine administracija, NKVD pareigūnų bei jų talkininkų naikinimą, gyventojų informavimą). Rezistencijos sąjūdyje dalyvavo visų socialinių sluoksnių atstovai.


Suprasdami, kad pasipriešinimo kova "ne ginklu, bet dvasios didybe laikosi", apygardų ir rinktinių štabai leido ne tik laikraščius, bet ir dainų, eilėraščių, prozos rinkinėlius, kurie turėjo priminti lietuviui, "kad kova nebaigta, kad Lietuva gyva, nenugalima". Rytų Lietuvos Algimanto apygardos štabas net ragino užrašinėti rezistencijos dainas. 1947 m. rotoprintu buvo išleistas "Dzūkijos partizanų dainų" pirmasis sąsiuvinis, o netrukus ir antrasis sąsiuvinis, kuriame buvo 43 dainos. Tais pačiais metais Tauro apygardos Geležinio Vilko štabas paruošė dainuojamų eilių rinkinį "Laisvės kovų dainos". 1948-1949 m. Maironio rinktinė, veikusi Baisogalos-Šeduvos apylinkėse, išleido 50-60 egz. tiražu tritomę rezistencinės poezijos antologiją "Kovos keliu žengiant", kurioje buvo sudėta 319 eiliuotų kūrinių ir keli partizanų kovas iliustruojantys grafikos raižiniai. 1950 m. ši antologija buvo išleista pakartotinai. 1951 m. rašomąja mašinėle padaugintas nežinomos autorės (slap. Ašarėlė) prozinis pasakojimas apie partizanės areštą "Be savo pastogės". Žemaitijoje pasirodė "Laisvės kovų aidai" I dalis - "dainos ir eilėraščiai sukurti brolių ir seserų, žengiančių pro mirtį ir kurstančių Laisvės Aukurą savo gyvybėmis ir krauju". Tais pačiais metais Vyčio apygarda išleido ilgą eiliuotą poemą "Nepavergiami žmonės" apie partizano-ūkininko gyvenimą ir mirtį. Poezijos ir prozos rinkinėlį "Mes nemirę..." 1952 m. parūpino Vakarų Lietuvos srities apygarda. 1949 m. Dainavos būstinėje buvo paruoštas eiliuotų satyrų mašinraštinis rinkinys "Raudonasis rojus". Daugelis pogrindžio literatūrinių leidinių, slepiamų bunkeriuose, žuvo mūšių metu arba buvo sudeginti saugumo krosnyse. Išliko apsčiai rankraštinių rinkinėlių ("Penktieji laisvės kovų metai", 1948; "Jų akis bučiavo gintarinė žemė", 1950), kur "krauju aplaistyta kiekviena eilutė", - tai pačių partizanų dainos apie žuvusius draugus (D.Glemžaitės, V.Jakavonio, E.Radzevičiūtės, P.Varanausko, J.Mikailionio, Vyturio, Mildos ir kt. sąsiuviniai). Daugybė ginkluotos rezistencijos dainų, gimusių pirmaisiais pokario metais, buvo išsaugota žmonių atmintyje su savo graudžiomis melodijomis. Stambų pluoštą poetinės partizanų kūrybos J.Lukša išgabeno į Vakarus, ir 1962 m. Niujorke išėjo knyga "Laisvės kovų dainos", palydėta jautriu poeto J.Aisčio žodžiu.
Rezistencijos dainas ir eilėraščius kūrė patys ginkluoto pasipriešinimo dalyviai, pasidėję popieriaus lapelį ant šautuvo buožės ar tūnodami bunkeriuose. Daugelio tekstų autoriai nežinomi, jų biografijos ir žuvimo aplinkybės neišaiškintos. "Jų kūnus priešai užkasė nežinomose vietose", - rašoma rinkinėlio "Laisvės kovų aidai" pratarmėje. Ekstremaliomis būtinosios ginties sąlygomis kuriančiųjų ratas buvo platus ir margas. Mažamoksliai kaimo berniokėliai, apimti namų ilgesio ir grėsmės nerimo, imdavo eiliuoti (pirmą kartą gyvenime) apie gegutėlę - tegul ji nuskrenda į Uralus ir paguodžia motinėlę: ji nebematys sūnaus. Jausmingus romansus apie mergaitę, paliktą tarp alyvų, rašė gimnazistai, tik ką palikę mokyklos suolą. Apie kovos prasmę ir išdidų tvirtumą ("Nelinksim siaučiant audrai / Nelinksim ir nelūšim") prabilo eilėmis sovietiniais automatais ginkluoti kaimo mokytojai, studentai, gailestingosios seselės. Tarp rašančiųjų buvo ir vienas kitas literatas, debiutavęs jau prieškarinėje spaudoje (B.Labėnas-Kariūnas, išdavikiškai nušautas K.Kubilinsko), ir net profesionalus rašytojas iš Žemaitijos. Į partizanų spaudą savo kūrinius siuntė studentų ir moksleivių pogrindinių organizacijų nariai (pvz., Vieningoji darbo sąjunga, 1949-1950), kurie už savo literatūrinę veiklą greit buvo nuteisti kalėti po 10-25 metus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-28
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai7
Dydis315.31 KB
AutoriusEva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaKauno Jono Jablonskio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Rezistentu kuryba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Kauno Jono Jablonskio gimnazija / 10 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą