Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Egzodo literatūros atšvaitai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Egzodo literatūros atšvaitai

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Istorinės aplinkybės nulėmusios egzodo literatūros atsiradimą. Egzodo poezijos raida. Prozos kūrėjų santykis su tikrove. Egzodo literatūros vieta lietuvių literatūroje. Išvada.

Ištrauka

Dauguma žmonių išvyko į JAV – ten buvo siūlomos geresnės gyvenimo sąlygos. Buvo sunku susirasti darbą, todėl darbo užmokesčio buvo maža leisti knygas. Šie veiksniai yra vieni iš pagrindinių priežasčių nutraukusia išeivijos kultūrinę veiklą. Kad ir kaip sunkiai buvo rašomos knygos, tačiau kartkartėm pasirodydavo pavieniai maži leidiniai.
Emigrantų stovyklose susiklostė puikios sąlygos steigti pradines mokyklas, gimnazijas, vaikų darželius, kitas mokymosi įstaigas. Buvo pradėti leisti laikraščiai, knygos, žurnalai, bet šeštojo dešimtmečio masinė emigracija pristabdė šią kultūrinę veiklą.
Kadangi išeivijoje nėra prestižinių leidyklų su reikliais redaktoriais, literatūroje pradėjo plisti dilentiškumas. Norint išleisti knygą, teko ieškoti rėmėjų, kuriais daugiausiai tapdavo turtingieji vietos gyventojai, grafai. Nepasitenkinimas mėgėjiškumu pasiekė kulminaciją 1958m. paskelbus manifestą "Pasipriešinkime kultūriniam nuosmukiui". Po šiuo dokumentu pasirašė 60 žymių mokslininkų rašytojų... Čia dalyvavo tokie garsūs kritikai, kaip Kazys Bradūnas, Juozas Kėkštas, Henrikas Nagys, Nyka –Niliūnas ir daugelis kiti naujosios kartos kritikai.
"Literatūros lankai" – žemininkų kritikų iniciatyva išleistas išeivijos žurnalas. Jame buvo skiriamas dėmesys išeivijos literatūrai. Pradėjus leisti šį žurnalą, būrėsi bendraminčių grupės, kurias stiprindavo nauji nariai poetai.
Akademikai ir lankininkai – vyravusios kelios grupės. Lankininkai - Balaišytė, Gražytė-Maziliauskienę, Kelertienė, Tomas Venclova, Šilbajoris ir kt. Lankininkai – išeivijos žurnalo "Literatūros lankai" kūrybinė grupė.
Akademikų ir lankininkų kritikų straipsniai žymiai skyrėsi. Vienas iš akademinės kritikos bruožų buvo jos stiliaus moksliškumas. Daugumos akademikų adresatas – kiti mokslininkai, todėl didžioji dalis kūrinių buvo gana nuobodūs ir paprastam skaitytojui nepriimtinos.

Konservatyvumas – būdingiausias Egzodo literatūros bruožas. Atsiribodami nuo aplinkos, jie užsidarę savyje, taip pat stengiasi atsiriboti nuo kitų tautų papročių, tautosakos. Tačiau buvo ir tokių, kurie į gimtąją literatūrą bandė įvesti naujovių taip norėdami ją praturtinti, kas jai buvo į gerąją pusę.
Kotryna Grigaitytė – Viena iš lyrinius kūrinius rašyti linkusių poečių, kuriems būdingas harmoningas žmogaus ir gamtos santykis. Ši poetė pasaulį mato pro savo individualių jausmų prizmę. Savo kūriniams suteikdama žaismingo stiliaus, ji nebando ieškot kažko ypatingo.
Gyvenant išeivijoje, laikas išryškino kai kuriuos kūrėjų bruožus, kurie iki to laiko jiems nebuvo būdingi, tai pavyzdžiui, tėvynės meilė, namų ilgesys, nors jaučiama ir kitos kultūros įtaka. Kūriniai, poezija, apsakymai ir kiti žanrais, gimsta iš kūrėjo vidinių išgyvenimų pagrindų, patirtų įspūdžių, vystosi automatiškai. Tam turi reikšmės istorija, kalba bei vietos kultūra, papročiai.
Nors ir sukurta ne Lietuvoje, tačiau galima jausti jos ilgesio troškimą. Šiems kūriniams būdingi Lietuvos gamtos vaizdiniai, naudojamasi stilistinėmis priemonėmis, kurios turi ryškaus lietuviško atspalvio. Tokio stiliaus kūriniai yra priimtini viso pasaulio įvairių literatūros stilių skaitytojams.
Faustas Kirša – dar vienas išeivijos kūrėjas, kuriam būdinga stipresnio lyrinio atspalvio kūryba. Kiršos kūryba yra paprasta, šiek tiek intymi, tačiau joje siekiama rasti amžinųjų tiesų plotmę. Visiškai kitokia bruožai būdingi Jonui Aisčiui. Jis yra laikomas grynuoju lyriku, kadangi jo eilėse nesprendžiamos sudėtingos žmogaus būties problemos, o tik jautri reakcija į aplinką. Poetas eilėse atveria naivią, skaidrią ir trapią emociją, jam svarbu perteikti įspūdį, sukrėtimą- gražu, graudu, liūdna..
Šio poeto priešingybė yra Henrikas Radauskas, nes jis meną sugretina su kūrybiniu prasiveržimu griaunančiu visą, kas tikrovėje nesiderina su poeto vidine būsena. Prieštarauti ir kurti – šie žodžiai susilieja Radausko kūriniuose, nes prieštaraudamas ir maištaudamas jis bando griauti statiškas pozas, nori daiktams suteikti judesį.
Visų rašytojų, išvykusių į vakarų šalis, neįmanoma išvardinti, tačiau patys garsiausi, tai visiems žinomi vardai kaip Kazys Bradūnas, Bernardas Brazdžionis, Nyka-Niliūnas – jo kūrybą galima apibūdinti dviem žodžiais – intymumas ir atvirumas. Šias sąvokas poetas dažnai sulieja norėdamas kuo geriau perteikti savo vidinius išgyvenimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-24
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis14.43 KB
AutoriusAudrius
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKaišiadorių r. Žaslių vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Egzodo literaturos atsvaitai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Kaišiadorių r. Žaslių vidurinė mokykla
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą