Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Joachimas Lelevelis

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įžanga. Joachimas Lelewelis. Lelewelio knyga. J. Lelewelis Vilniaus universitete. Filomatų draugija. Santykiai su Poška. Išvada.

Ištrauka

Tamsu, tamsu ir niūru mūsų tautos padangės horizonte, - kalbėjo Daukša. – Šiandien mūsų Lietuvoje nėra tautos genijų, liko tik talentai. Nuėjo nuo šiuolaikinio gyvenimo scenos didieji pranašai, didieji žodžio menininkai, lygiai kaip didieji kalavijo didvyriai. <..> Likimas iš mūsų protėvių atėmė valdžios skeptrą, iš mūsų – jėgą, o pastaruoju metu tarsi skubėjo iš mūsų tautos išplėsti mums brangiausius poetus ir apskritai dorus bei šviesius žmones. Mickevičius, Slovackis, Lelewelis, Čartoriskis ir tiek mūsų universiteto profesorių tarsi vienu mirksniu išnyko iš mūsų tarpo ir nuskurdino taip stipriai juos mylėjusį gimtąjį kraštą <..>

Joachimas Lelewelis gimė 1786 m. kovo 22 d. Varšuvoje. Jis kilęs iš sulenkėjusios vokiečių Loelhoeffelių giminės, laikęs save mozūru. 1804-1808 m. studijavo Vilniaus universitete. Lelewelis jį baigęs, Kremenčino licėjuje dėstė geografiją ir istoriją, o 1815 m. konkurso keliu užėmė profesoriaus pavaduotojo vietą Vilniaus universiteto visuotinės istorijos katedroje. Ta dingstimi, kad tada dar neturėjo mokslinio laipsnio, o iš tikrųjų dėl to, kad palaikė ryšius su slaptomis studentų draugijomis, 1818 m. buvo priverstas universitetą palikti. Išvykęs į Varšuvą, dirbo bibliotekininku, 1820 m. Krokuvos universitete gavo daktaro laipsnį. 1821 m. konkurso keliu vėl buvo išrinktas Vilniaus universiteto Visuotinės istorijos katedros profesoriumi ir 1822 m. pradžioje grįžo į Vilnių. Kadangi palaikė ryšius su filomatais bei filaretais, 1824 m. vėl buvo atleistas iš pareigų. Po to gyveno Lenkijoje, dalyvavo lenkų išsivadavimo judėjime, sukosi 1830-1831 m. sukilimo verpetuose. Nuslopinus sukilimą, gyveno užsienyje ( Paryžiuje, nuo 1833 m. Briuselyje ), kur toliau tęsė mokslinę veiklą. Mirė Paryžiuje. Lelewelio palaikai 1929 m. buvo perkelti į Vilnių ir palaidoti Rasų kapinėse.
Pasirodžius Bogušo knygai Apie lietuvių tautos ir kalbos kilmę, J. Lelewelis 1809 m. paskelbė jos recenziją, kurioje knygos autorių labai sukritikavo. J. Leleweliui, kritinės istoriografijos kūrėjui, nepatiko nepagrįsti Bogušo išvedžiojimai. Tais pačiais metais kaip ir Bogušas jis išleido savo knygą panašia tema Žvilgsnis į lietuvių giminių senovę ir jų ryšius su heruliais ( Rzut oka na dawnosc litewskich narodow i ich związki z herulami). Lelewelio studija ir Bogušo knyga paskatino D.Pošką 1810 m. sueiliuoti abiem autoriams skirtą literatūrinį laišką. Vilniaus savaitraštyje 1815 m. išspausdintame straipsnyje " Wilnuska slowianszczyzna " Lelewelis lygino slavų ir lietuvių papročius, rašė apie lietuvių mitologiją, komentavo Johano Eriko Thunmanno paskelbtą tariamai lietuvišką įrašų runų rašmenimis. Tame pačiame savaitraštyje 1817 m. jis išspausdino straipsnį apie lietuvių giminių ( tautų ) istoriją. Leisdamas 1824 m. naują T. Wagos Lenkijos istorijos vadovėlio laidą, ją papildė Lietuvos istorijos duomenimis. Būdamas emigracijoje, 1839 m. išleido veikalą Lietuvos ir Rusios istorija iki unijos su Lenkija, 1859 m. – Ghilleberto de Lannoy kelionių po Lietuvą ( 1413-1414 ) užrašus, 1816 m. – Lietuvos istoriją prancūzų kalba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-28
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis9.65 KB
AutoriusSandra
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaKauno "Saulės" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Joachimas Lelevelis [speros.lt].DOC
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno "Saulės" gimnazija / 1 Klasė/kursas
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą