Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Henriko Radausko eilėraščių pasaulis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Henriko Radausko eilėraščių pasaulis

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. H. Radausko biografija. H. Radausko poezijos pasaulis. Išvados.

Ištrauka

Sakoma, kad poezija – tai menas, kurio rezultatas – grožinis, eiliuotas tekstas. Jis kuriamas pasitelkiant kalbos skambesį, metaforas, žodžių nuotaikų kaitą ir pan.
Poezija žmogaus gyvenime vadinama ypatingą vaidmenį. Ji melodingais žodžių sąskambiais patraukia į nuostabų fantazijos ir išminties pasaulį, atveria jo platumą bei įvairumą. Poezija, anot Vinco Aurylos, yra tarsi tautos praeities emocinė atmintis, jos aspiracijų atspindys, dabarties žygių ir ateities svajonių skatintoja.
Dažnas žmogus išgirdęs žodį eilėraštis, įsivaizduoja, jog tai ritmingas, idealiai surimuotas meno kūrinys. Ne, eilėraštis nebūtinai turi būti toks. Galima prasėdėti visą dieną berimuojant ir begražinant ketureilį, tačiau tai tikriausiai nebus kūrinys, atspindintis žmogaus esybę... Didžiausią žmogiškumo ir autoriaus širdies dalį galima surasti greitai ir lengvai parašytuose eilėse. Jos, galbūt, neturės tokio skambesio, kaip išdirbtas kūrinys, tačiau minčių, jausmų sąskambis, išgyvenimai ir džiaugsmai, paslėpti po klaidžiomis metaforomis tarsi užburia, patraukia į svajingų slėpinių šalį.
Kiekviena tauta, kiekviena kultūra turi savitus poetinės minties dėsnius. Vienas iš įdomiausių lietuviškos poetinės minties plėtotojų - Henrikas Radauskas (1910-1970). Poetas garsėjo kaip "meno alkoholikas". Pripažino tik vieną domėjimosi vertą gyvenimo sritį – meno kūrybą. Labiausiai mėgo XIX a. pabaigoje-XX a. pradžios rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų poetus, impresionizmo dailę, baroko muziką. Su artimu bičiuliu, poetu Alfonsu Nyka-Niliūnu, noriai diskutuodavo apie žodynus, vieno ar kito poetinio metro vartosenos galimybes. Išleido iš viso penkis poezijos rinkinius. Pirmasis jų, "Fantomas" (1935), išėjo dar nepriklausomoje Lietuvoje, o kiti ("Strėlė danguje",1950, "Žiemos daina‘, 1955, "Eilėraščiai", 1965, "Eilėraščiai 1965-1970",1978) – išeivijoje, JAV. Lietuvoje Radauskas vėl žinomas nuo 1980 metų, kada Vilniuje išleista jo poezijos rinktinė; ir jo populiarumas vis auga. Kuo savita šio autoriaus kūryba? Kokius mus supančios aplinkos slėpinius nori ji mums atverti?
Rašydama šį darbą stengsiuosi apžvelgti kūrėjo gyvenimo faktus, literatūrinį kontekstą, pacituoti vieną ar kitą rašytojo kūrinį. Norėčiau išsiaiškinti , kokį įnašą paliko rašytojo braižas lietuvių literatūros istorijoje.

Henrikas Radauskas gimė 1910 m. balandžio 23 d. . Krokuvoje. Augo Gikonių kaime, Panevėžio apskrityje, apsišvietusioje šeimoje. Pirmąją pasaulinį karą praleido Rusijoje, Sibire lankė pradžios mokyklą. 1921 m. grįžo į Lietuvą. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, paskui perėjo į mokytojų seminariją. Studijų metais pradėjo rašyti poeziją. Pirmasis H. Radausko eilėraštis buvo išspausdintas 1929 metais vasarą "Jaunosios Lietuvos" 5-6 numeryje. Kūrinėlis pavadintas "Tyluma". Šio eilėraščio paskelbimas neatnešė daug džiaugsmo, nes į šį debiutą buvo įvelta klaida – vietoj "tylumos varpai" trečiame posme išspausdinta "tylumos vargai". Galbūt todėl poetas visą gyvenimą kovojo su klaidomis, nepakentė žodžio vartosenos netikslumų. 1929 m. baigęs seminariją, vienerius metus mokytojavo Kazokiškio pradžios mokykloje. 1930 m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą Humanitarinių mokslų fakultetą studijavo lietuvių, vokiečių, rusų kalbas bei literatūras, lankė Balio Sruogos Teatro seminarą ,čia susipažino su Vera Stonikovaite ir 1937 metais liepos 29 d. vedė ją. 1934 m. poetas nutraukė studijas taip ir neįsigijęs diplomo. Ir 1936 metais įsidarbino Klaipėdos radiofono pranešėjas lietuvių ir vokiečių kalbomis . Nuo1937-1941 m. dirbo Švietimo ministerijoje knygų leidimo komisijoje redaktoriumi. Artėjant frontui, lyrikas pasitraukė iš Lietuvos, karo pabaigos sulaukė Berlyne, iš ten persikėlė į Reutlingeną. Dirbo prancūzų įstaigoje. Per keletą nelengvų pokario metų parašė pluoštą eilėraščių, kurie paskui sudarė maždaug pusė rinkinio "Strėlė danguje". Tačiau 1949 m. su pagrindine pabėgėlių banga atvyko į JAV. Čia jo, kaip ir daugelio kitų meno ar kultūros žmonių, niekas išskiestomis rankomis nelaukė, darbo pagal profesiją nesiūlė. Emigracijoje H. Radauskas ne tik atitrūko nuo savo gimtinės, bet ir nuo įprasto literatūrinio gyvenimo. Tačiau kaip tik šiuo laikotarpiu galutinai subrendo jo talentas, dar labiau ištobulėjo poetinis meistriškumas. Šitai rodė jo poezijos knygos "Strėlė danguje" (1950) , "Žiemos daina" (1955) ir rinktinė "Eilėraščiai‘ (1965). JAV H.Radauskas beveik dešimt metų dirbo fizinį darbą: iš pradžių mažame Baltimorės fabrikėlyje lygino popierines gėles, paskui , persikėlė į Čikagą, kitoje dirbtuvėlėje lankstė metalines stalų ir kėdžių kojas, paskui viename prekių sandėlyje įsitaisė dirbti pakuotoju. Tik 1959 n. Henrikas Radauskas vargais negalais gavo darbą Kongreso bibliotekoje Vašingtone. (Čia dirbo ir daugiau lietuvių intelektualų.) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-29
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai8
Dydis60.55 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaIgnalinos r. gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Henriko Radausko eilerasciu pasaulis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Ignalinos r. gimnazija
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą