Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Vincas Mykolaitis-Putinas (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vincas Mykolaitis-Putinas (3)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Vinco Mykolaičio-Putino biografija.

Ištrauka

Daug kas dabar jau yra važiavęs naujai supiltu keliu į senovinę Mykolaičių sodybą Pilotiškių kaime, Prienų rajone. Nuo plento iš tolo matyti kalnelis, tapęs literatūrine legenda. Prie įėjimo į namą, pavirtusį jaukiu muziejum, kiekvieną pavasarį pražysta putino krūmas. Erdviame kieme kartkartėmis vyksta kultūrinės iškilmės, lankosi ekskursantai, ir šimtai žmonių, susikaupę mąsto apie didelio poetinio kelio pradžią.
Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1893 metų sausio 6 dieną Pilotiškių kaime, Prienų rajone. Apylinkių gamta buvo neįspūdinga. Arti nebuvo nei ežero, nei didesnių aukštumų – vien Suvalkijos lygumos, krūmokšniai, pelkėtos žemumos. Įspūdingesnė vieta – poeto mėgstamas kalnelis, Aušrakalniu vadinamas. Abu rašytojo tėvai – susipratę lietuviai ir katalikai. Tėvas kieto charakterio, atkaklus, dažnai šiurkštus, bet ambicingas, siekęs savo šeimai gero. Savo rankomis pastatė sodybą, užsodino gražų sodą, augino gerų veislių arklius. Mykolaičių ūkis buvo vienas stambesnių visoje apylinkėje. Motina kilusi iš pasiturinčios valstiečių šeimos, gal todėl jos giminėje galima buvo jausti lyg ir kokį dvasinį aristokratiškumą. Ji buvo jautri, rūpestinga, tyli , mandagi. Darbas jai sekėsi – jos lininis ar vilnonis verpalas būdavo nepaprastai plonas ir lygus. Svarbiausias jos rūpestis – vaikai; jų gimė devyni, tačiau ne visi išgyveno. Būsimasis poetas savo būdu ir net veidu buvo panašus į motiną.
Nuošalūs Putino tėvų namai – tvarkingi. Tėvai buvo uždari, santūrūs žmonės. Tėvas nerūkė, negėrė, visus šeimynykščius spaudė prie darbo, griežtai auklėjo. Motina nemėgo tuščių šnekų, buvo tyli, kukli, paklusni vyro valiai ir sprendimams. Vis dėl to šiems namams gerokai stigo jaukumo, nuoširdumo, jausmus ugdančio emocingumo. Mykolaičių šeimą retai aplankydavo svečiai, ir patys niekur nevažiuodavo. Šeimoje neskambėdavo juokas, daina, linksmi pokštai. Vaikai vieni kitų varžydavosi, laisviau jausdavosi su samdiniais, darbininkais. Per šventes, kai samdiniai išsiskirstydavo, namuose būdavo dar slogesnė, niūresnė nuotaika. Tėvai pasinaudodami tuo, kad nėra svetimų, vaikus mokydavo ir bardavo už visokius ankščiau padarytus nusikaltimus.
Nuošalus Mykolaičių viensėdis gyveno uždarą gyvenimą, kurį retai kas iš šalies tesudrumsdavo. Vaiko akys su baime ir nuostaba žvelgė į kiekvieną svetimą žmogų, o greitos kojos tokiais atvejais vis traukė i saugų gimtųjų namų užkrosnį. Pajudėjimas tolyn už šio mažyčio skritulio buvo gal pats sunkiausias ir lemtingiausias žingsnis būsimojo poeto kelyje. Jis buvo žengtas su siaubu, įsikibus į tvirtą tėvo ranką, siekusią atidaryti sūnui duris į mokslą. 1900 metais Vincas Mykolaitis-Putinas pradėjo mokytis Gudelių pradinėje mokykloje. Nuo mažens labiau linko prie knygų negu prie ūkio, didesnį įspūdį jam teikė bažnyčia, jos aplinka, pamaldų iškilmės, giesmės, vargonų muzikos gaudesys, mistiška nuotaika. Gudeliuose praleistus metus vėliau poetas pavadino savo "ankstyvuoju viduramžiu". Vincas Mykolaitis nuo mažens atrodė atitolęs nuo kasdienybės, namie kaip svečias, lyg užsidaręs nuo visų. Šeimoje jam buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Broliai prisimena, kad jis buvęs labai skirtingas nuo jų: "Prie darbo tėvas nespaudė, jis vis su knyga tai seklyčioj, tai sode, tai ant kalnelio. Su vaikais nežaisdavo. Tylus, menkutis, vis vienas ir vienas." Tėvas nusprendė jį leisti į kunigus ir sudaryti sąlygas mokytis toliau. Anuometinės Lietuvos pasiturinčio kaimo žmogaus didžiausias troškimas, ambicija – sūnų matyti tarnaujantį Dievui prie altoriaus.
Svarbus rašytojo lavinimosi etapas susijęs su Marijampole. Nuo 1902 m. rudens V. Mykolaitis čia pradėjo lankyti apskrities pradžios mokyklą, o nuo 1905 m. – gimnaziją. Tai viena seniausių švietimo įstaigų Lietuvoje, suvaidinusi didelį vaidmenį mūsų krašto kultūroje. Miestas kuriame prabėgo septyneri Vinco Mykolaičio vaikystės ir jaunystės metai, buvo smarkiai nutautęs. Gimnazijos gyvenime jautėsi slegiantys carizmo rutinos varžtai, smarkiai buvo persekiojama lietuvių kalba ir bet kokia pažangesnė veikla. Tačiau, 1904 m. atgavus spaudos laisvę, žymiai suaktyvėjo tautinio atgimimo judėjimas, o netrukus kraštą sudrebino ir 1905 m. revoliucijos banga. būdamas visiškai jaunutis ir, be to, uždaro būdo, Mykolaitis daugelį to meto įvykių stebėjo smalsia paauglio akimi, tačiau dažniausiai iš akies. Į jo sąmonę stipriau smigo ne tiek politinė ar socialinė atskirų faktų prasmė, kiek ta pati laiko nuotaika, emociniai įspūdžiai. Iki pat senatvės rašytojo ausyse skambėjo ano meto mitinguose skanduotas šūkis: "Šalin caro valdžią", ir taip pat Šešupės pakrantėse dainuotos revoliucinės dainos "Atsisakom nuo senojo svieto." ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-18
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis17.11 KB
Autoriusegleee
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaVilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vincas Mykolaitis Putinas (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Vilniaus Tuskulėnų vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą