Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Mažosios Lietuvos lietuvių knyga 1809 – 1919 metais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mažosios Lietuvos lietuvių knyga 1809 – 1919 metais

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Mažosios Lietuvos politinė raida. Lietuviškos raštijos būklė. Lietuvių raštija 1809 – 1919 metais. Leidybos dinamika. Spaustuvių geografija. Spaudinių repertuaras. Leidėjai. Lietuviška periodinė spauda. Cenzūra. Išvados.

Ištrauka

Mažoji Lietuva – tai baltų ( mažlietuvių ir šiaurinių prūsų ) – etninės žemės. Jų teritorija į rytus nuo Deimės ir Alnos upių buvo karaliaus Mindaugo valdomos lietuvos valstybės dalis. Iki 1710 – 1732 m. didžiosios kolonizacijos lietuviai joje sudarė per 90 % gyventojų. 1275 – 1283 metais Mažoji Lietuva buvo užgrobta vokiečių ( Kryžiuočių ) ordino, prieš tai užkariavusio pietines prūsų žemes ir savo valstybę pavadinusio Prūsijos vardu. Vokiečių ordinui žlugus, Mažoji Lietuva tapo pirmųjų prūsiškų ir lietuviškų knygų gimtine o taip pat bendrinės lietuvių kalbos norminimo židiniu. 1547 m. mažlietuvis kunigas Jonas Bretkūnas į lietuvių kalbą baigė versti visą Bibliją. Galiausiai, šis kraštas subrandino pirmąjį lietuvių literatūros klasiką – poetą Kristijoną Donelaitį. Apie Mažosios Lietuvos kalbą, istoriją ir kultūrą jau prirašyta tomai ir dar bus rašoma. Trumpai pasakysiu, kad tai lietuviškos kultūros lopšys, be to, tai vieta,iš kurios apie lietuvius ir lietuvių kalbą nuo Reformacijos laikų sužinodavo Vakarai. Čia ir mūsų literatūrinės kalbos pradžia : Rytpūsių lietuvių tarmė tapo pirmųjų rašytinių tekstų, gramatikų bei žodynų pagrindu bei gerokai anksčiau prieš J.Jablonskį.
Mažoji Lietuva – sudėtingo ir tragiško likimo kraštas. Jos istorija tęsėsi apie septynis šimtus metų. Mažąją Lietuvą sudarė vakarinės baltų gentys įsikūrusios Priegliaus ir Nemuno žemupio baseine. Jos gyventojai save vadino lietuvininkais. Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos istorija yra sudedamoji ir labai reikšminga kultūros istorijos dalis.

Mažosios Lietuvos terminą, pagal turimus šaltinius, pirmasis panaudojo Simonas Grunau veikale "Prūsijos kronika" (1510 – 1560 m.). Šį terminą vėliau vartojo ir kiti kronikos leidėjai.
Vėliau atsirado terminas Prūsų Lietuva, norint pabrėžti tą Prūsijos dalį, kur lietuvių kalba buvo ypač vartojama. Sąlyginė šios teritorijos riba, skirianti Didžiąją ir Mažąją Lietuvas – Nemunas. Dalis dešiniakrančio Nemuno – Klaipėdos kraštas – taip pat priskiriamas Mažajai Lietuvai. Sunku pasakyti kaip tais laikais save vadino vietiniai gyventojai, tačiau dar 1260 m. Novgorodo metraštis juos vadino "litovniki" – lietuvinikais.
Jau nuo III tukstantmečio iki Kristaus šiose žemėse gyveno baltų gentys. Yra žinoma, kad XIII amžiuje Prūsijos teritorijoje buvo 11 žemių – dalis prūsiškų, dalis aplenkėjusių, dalis – lietuviškų. Lietuviškos žemės ir sudarė Mažosios Lietuvos branduolį. Tai buvo Skalva ir Nadruva, iš dalies ir Semba. Šios žemės dėl likimo ironijos netapo Lietuvos dalimi, o po Didžiojo prūsų sukilimo 1260 – 1374 metais buvo prijungtos prie Kryžiuočių ordino. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-19
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis18.8 KB
AutoriusMilda
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mazosios Lietuvos lietuviu knyga 1809 1919 metais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą