Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Orientalistinė V. Mickevičiaus - Krėvės kūryba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Orientalistinė V. Mickevičiaus - Krėvės kūryba

  
 
 
123456
Aprašymas

V. Krėvės kūryba. Rytų kultūros pėdsakai. Senovės indų literatūros pėdsakai. Rašytojo meninė individualybė. Orientalistinė tematika.

Ištrauka

Dvidešimtojo amžiaus pirmųjų dešimtmečių lietuvių literatūroje rašytojas Vincas Mickevičius, plačiai žinomas V. Krėvės slapyvardžiu, užima įžymią vietą. V. Krėvė – autorius tokių reikšmingų lietuvių literatūros veikalų, kaip "Dainavos šalies senų žmonių padavimai", apsakymų ciklas "Šiaudinėj pastogėj", draminiai kūriniai "Šarūnas", "Skirgaila", "Žentas". Be to, V. Krėvei dar priklauso eilėraščių ir lyrinių prozos vaizdų tomas "Sutemose", misterija "Likimo kelias", drama "Mindaugo mirtis", apysakos "Raganius" ir "Miglose", orientalistinių kūrinių ciklas "Rytų pasakos" ir keletas jo užrašytos lietuvių tautosakos rinkinių.
Savo veikalais V. Krėvė praturtino lietuvių literatūros idėjinį-tematinį turinį, atskirus jos žanrus, literatūrinę kalbą bei stilių, pelnydamas mūsų litertūros klasiko vardą.
V. Krėvės kūryba, būdama nepaprastai plati ir įvairi tiek tematiniu, tiek žanriniu atžvilgiu, yra ne mažiau sudėtinga ir prieštaringa savo idėjiniu turiniu.
V. Krėvė – vienas pirmųjų mūsų rašytojų, siekusių išplėsti lietuvių litertūros tematiką, įvesti į ją daugiau internacionalinių temų bei siužetų. Dar studijų metais jis susidomėjo orientalistika, pradėjo rašyti kūrinius senovės persų ("Priešingos jėgos"), azerbaidžaniečių ("Azerstano šalis"), indų ("Pratjekabuda", "Indas, kuriame karalius laiko geriausią savo vyną") legendų ir padavimų motyvais. Vėliau šios tematikos kūriniai sudarė atskirą V. Krėvės raštų tomą - "Rytų pasakos" (1930).
V. Krėvė – Mickevičius buvo didelio proto ir mokslo žmogus. Studijavęs slavų kalbas ir literatūrą dviejuose universitetuose, V. Krėvė dar keletą metų uoliai gilinosi į orientalistiką, t. y. Rytų kraštų, ypač Indijos, istoriją, kultūrą, religiją, parašė studiją apie indoeuropiečių protėvynę, o vėliau apgynė disertaciją apie Budos ir Pratjiekabudos vardų kilmę.
Rytų kultūros pėdsakai V. Krėvės kūryboje yra gana gilūs. Oriento dvasia palietė ne tik atskirus kūrinius, bet ir kūrybos visumą. Netgi "Šarūne" ir "Slirgailoje", dramose, paremtose Lietuvos istorijos apmąstymais, šmėkšteli rytietiškos fiolosofijos šešėlis: abu pagrindiniai herojai traktuojami kančios ir vienišumo aspektu.
Ne orientalistinės tematikos kūrinuose oriento dvasia ryškiausia tose vietose, kur svarstomi abstraktūs būties klausimai.
Atidžiau paieškojus, galima rasti ir daugiau orientalizmo atšvaistų ne orientalistinės tematikos kūriniuose. Pavyzdžiui "Šarūno" poetika yra paveikta garsiojo indų poeto Kalidasos dramų.
Senovės indų literatūros pėdsakų galima užtikti net V. Krėvės "Padavimuose". Pavyzdžiui, "Milžinkapyje" yra trumpa, bet fabulos požiūriu svarbi scena, kur Zubrys medžiodamas nusiveja sužeistą stirną ir dėl to praranda savo mylimąją. Šis vyro nuviliojimo nuo moters būdas, sugundžius jį eiklaus žvėries medžiokle, pirmą karta pasirodo "Ramajanoje".
Rytų kultūra, filosofija, ypač budizmu, V. Krėvė susidomėjo gana anksti. Jo rank-raštiniame palikime tarp 1905-1906 metais rašytų lenkiškų eilėraščių jau yra sonetas "Są-monė", kuriame glaustai išdėstoma Atmano teorija. Budizmas rašytoją traukė dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia jam buvo labai artima budistinėje filosofijoje akcentuojama kančios tema. Bet tai ne vienintelė doktrina, atkreipusi V. Krėvės žvilgsnį. Jį žavėjo ir tai, kad budizme į pirmąją vietą keliamas žmogus.
Rašytojo meninė individualybė , idėjų, problemų, minčių ir emocijų pasaulis pirmiausia atsiveria per žmogaus sampratą – per jo dvasios turinį, veiklos tikslus ir pobūdį, santykį su pasauliu ir savimi. V. Krėvė lietuvių literatūroje sukūrė naują žmogaus modelį – daug sudėtingesnį ir turtingesnį negu buvo iki jo. Kas yra žmogus? Kokios gelmės jo prigimtyje? Kas suformuoja pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą? Kokios jo veiklos varomosios jėgos, kaip jis įsivaizduoja laimę ir gyvenimo prasmę, kodėl nuolat nerimsta ir maištauja, visą laiką dominę V. Krėvę, keliami jau pirmosiose orientalistinėse legendose, paremtose persų ir indų mitais.
Šios legendos pavadintos bendru "Rytų pasakų" vardu. Čia randame šiuos kūrinius: "Pratjekabuda", "Indas, kuriame karalius laiko geriausią savo vyną", "Azerstano šalis", "Priešingos jėgos" ir "Moteris". Į orientalistinę grupę reikia dar įskaityti biblinę apysaką "Dangaus ir žemės sūnūs".
Orientalistinė tematika, rytietiškas stiliaus puošnumas ir visokia egzotika Europos literūrose ima populiarėti nuo romantizmo laikų.
Mūsų literatūroje iki V. Krėvės "Pratjekabudos", išspausdintos "Vaivorykštėj" 1913 metais, jokių orientalistinio atspalvio kūrinių nerandame. "Pratjekabuda" tai nėra vien autoriaus fantazijos kūrinys, bet vaisius jo budizmo studijų. Indijos gyvenimas, kultūra, religija, visuomenės sluoksniai – kastos bei jų santykiai duoda medžiagos šiai žymiausiai V. Krėvės rytų apysakai. Bet svarbiausieji idėjiniai pradai yra imti iš budizmo religijos ir mokslo. Rūsti ir žiauri askezė, liepianti išsižadėti visų žemės gyvenimo džiaugsmų, mari-nanti kūną ligi visiško pajautų atšipimo, beviltiškas pesimizmas, niekinąs laikinojo gyve-nimo vertybes, - ir vėlgi didelis pasitikėjimas žmogaus valia, sugebančia išsivaduoti iš visų aistrų, gundymų, kentėjimų ir net noro būti ir tokiu būdu pasiekti dvasinio pabudimo, aukščiausios išminties, abejingumo ir ramybės dievybėjė – štai budizmo ir kartu "Pratjekabudos" prasmė ir moralė.
"Pratjekabudoje" kuriamas pasaulio modelis be apibrėžtų vietos ir laiko rėmų, o jo vaizdai komponuojami taip, kad padėtų išreikšti pagrindinę idėją – žmogus yra didis ir gražus tada, kai jis siekia patirti savo proto ir veiklos galimybes, kai savarankiškai nors klysdamas ir kentėdamas, trokšta žinojimo, kad pats galėtų tapti kūrėju. Legenda – tai neramios, kenčiančios ir ieškančios žmogaus dvasios išaukštinimas. Jos herojai yra stiprios, maištingos, vienišos asmenybės, kurių paveikslai tapomi panaudojant romantikų mėgstamas hiperboles ir kontrastus; gamtos vaizdai apgaubti paslaptingos tyrumų, nakties, kalnų ir jūrų didybės; legendos stilius muzikalus, su puošniais palyginimais ir epitetais, su ilgų, ritmingų periodų grožiu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-17
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis10.48 KB
AutoriusSimona
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Mokytojas/DėstytojasLiucija Aranauskaitė
Švietimo institucijaRaseinių r. savivaldybės Šaltinio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Orientalistine V. Mickeviciaus Kreves kuryba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Raseinių r. savivaldybės Šaltinio vidurinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • Liucija Aranauskaitė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą