Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Mačys-Kėkštas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Kūrybiniai siekiai ir tikslai. Kūrybos apžvalga. Publicistika. Eilėraščiai. Vertimai. Jono Mačio-Kėkšto nuopelnai XIX amžiaus pabaigos lietuvių literatūrai. Išvados.

Ištrauka

Vieno ryškesnių XIX a. pab. lietuvių poetų Jono Mačio – Kėkšto gyvenimas ir kūryba aiškinama skirtingai .Daugelį šio poeto biografijos faktų užmarštin nusinešė laikas, tačiau nepaisant prabėgusio nemažo laiko tarpo, poeto vardas vis dar gyvas Suvalkijos žemėje, kurioje 1867m. ir gimė būsimasis pozityvistas, "vienas geriausių XIX a. pab. lietuvių epistoliarinės literatūros pavyzdys", kaip teigė Kubilius, aušrininkas ir ryškų pėdsaką literatūroje palikęs poetas. Nuo pat mažens poetą supo graži, turtinga gamta ir gimto kaimo žmonės, iš kurių jis sėmėsi liaudies išminties turtų. Iš vaikystės dienų į gyvenimą atsinešęs subtilų gamtos grožio pajautimą, meilę dainai, žodžiui, Jonas Mačys – Kėkštas greitai išryškėjo kaip neeilinių gabumų žmogus ir tuos gabumus pastebėjo poeto dėdė kunigas, kuris ir išleido sūnėną į Marijampolės gimnazijos 1 – ąją klasę, tikėdamasis, kad Jonas paseks jo pėdomis, tačiau mokydamasis gimnazijoje Jonas Mačys - Kėkštas aktyviai įsijungė į čia besisukančią literatūrinę ir kultūrinę veiklą, kuri ir turėjo didžiausios įtakos būsimo poeto vėlesnei literatūrinei veiklai ir pasaulėžiūros formavimuisi.
Būdamas šeštoje klasėje, Jonas Mačys – Kėkštas išstojo iš gimnazijos, kaip spėjama, dėl didelio noro dirbti šviečiamąjį darbą Lietuvoje. Laiške J. Šliūpui poetas ir išreiškė tą begalinį norą "Glausties prie to židinio, kuriame lietuviškos širdys karštai taksena ant labo tėvynės ir dvasė lietuvystės turi susukus tvirtą gūžtą".
XIX a. pab. sustiprėjus nacionalinei priespaudai, kuri nulėmė savitą lietuvių nacionalinio judėjimo pobūdį "politines problemas lietuvių nacionaliniam judėjimui teko spręsti, kovojant pirmiausia už lietuviškas knygas, lietuvių kalbą". Pažangioji inteligentija ir moksleivija, supratusi caro vyriausybės politikos žalą, daromą nacionalinei lietuvių literatūrai, aktyviai įsijungė į literatūrinę ir kultūrinę veiklą. į ją įsitraukė ir Jonas Mačys – Kėkštas, taip susiedamas ir pašvęsdamas savo gyvenimą su lietuviška spauda, noru tarnauti savo liaudžiai, kurios gyvenimas labiausiai ir domino poetą. Vien mintis apie vargdienius Kėkštui teikė jėgų atsispirti visiems gyvenimo sunkumams, nuo kurių poetas sakėsi pavargęs " po smūgiais piktybės veidmainių žmonių".
Poetas savo kūryba siekė "naikinti grieką ir bjaurybę", ginti teisybę ir nekaltybę, įrodyti "tiesų dėl aklųjų kelią". Į kūrėjo darbą poetas visad žiūrėjo su gilia atsakomybe, užsidegimu kuo daugiau nuveikti liaudies gerovei. Nuolat išgyveno, rūpinosi dėl tėvynės, kenčiančios nacionalinę priespaudą, likimu.
Šis darbas vardan tėvynės ir liaudies nelaidžia į užmarštį nukelti šio poeto, tiek daug nuveikusio dėl mūsų.
Nesirūpindamas savo asmeniniu gyvenimu Jonas Mačys – Kėkštas pašventė jį kitiems, galbūt todėl šio poeto biografijos faktai tokie skurdūs.

Dar gimnazijoje besimokydamas Jonas Mačys – Kėkštas įsiliejo į literatūrinę veiklą ir tai pradėjo savo kūrybinį kelią. Jau 1884m. "Aušros" įkvėptas Kėkštas pradėjo leisti ranka rašytą laikraštėlį "Priešaušris", o 1885m. jau išspausdino savo eilėraštį "Nelaimės dainiaus". Taip pat skatinamas draugų pradėjo rašyti korespondencijas, publicistinius straipsnius, vertė ir vis daugiau domėjosi Lietuvą pasiekusiomis pažangiomis idėjomis, o 1886m., išstojęs iš gimnazijos, visiškai atsidavė literatūriniam darbui. Ypač "Aušrai". Kėkšto vaidmenį šiame laikraštyje taikai nusakė Vaižgantas : romantiškoje "Aušroje" Jonas Mačys – Kėkštas buvęs, ko gero, vienintelis "pozityvistas", jungęs "Aušrą" su "Varpu". Mačio pozityvizmas reiškėsi jo dėmesiu praktiniams visuomenės klausimais. Jis siūlo Lietuvos ekonomiką, moralę, kultūrą kelti leidžiant švietėjiškas knygeles, suteikiant naudingų žinių "mažesniesiems savo broliams". Taip gindamas liaudies interesus, poetas netgi smerkė "Aušros" rašytojų ir poetų atitrūkimą nuo tikrovės, tematikos siaurumą, tvirtindamas, jog liaudžiai pirmiausia yra reikalinga švietėjiško pobūdžio, pamokanti geriau gyventi literatūra. Autorius reikalavo ne "skambėjimų pataisymo, poezija vadinamo", o kūrinių, "trykštančių gyvaščia", nepagadintų . Kartojo, kad materialinis būvis eina pirmiau už dvasinį ir teigė, jog meną, o tuo pačiu ir literatūrą, apsprendžia tikrovė, visuomeninis gyvenimas. Taip pasisakydamas už socialinę tematiką, Jonas Mačys – Kėkštas iškėlė kritinio realizmo estetikai būdingus reikalavimus, kuriuos stengėsi įtvirtinti ir savo kūryboje.
Visus šiuos visuomeninius tikslus, praktinius interesus išreiškia pozityvistinė Mačio estetika: akcentuojamas dėmesys adresatui, kūrinio tikslingumas, nauda skaitytojui, orientuojamasi į tuos žanrus, kurie gali labiau tikti konkrečioms bendruomenės raikmėms.
Poeziją Jonas Mačys – Kėkštas suprato kaip išlavintos visuomenės, turinčios tvirtą pamatą po kojomis, meną ir pažymėjo, kad Lietuvoje ne toks laikas, kad tiktų dainuoti ar giedoti, reikia atsigręžti į konkrečius klausimus. Netuščiažodžiauti, o griebtis rimtų kūrybinių darbų, kurie būtų naudingi liaudžiai. Tačiau pats Jonas Mačys - Kėkštas, versdamas Europos klasikus, vadovavosi ne tik visuomeniniais, patriotiniais interesais, bet ir meniškumo kriterijais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-21
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis14.79 KB
AutoriusAlina
Viso autoriaus darbų20 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Macys Kekstas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą