Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Juozas Erlickas

  
 
 
1234567
Aprašymas

Vaikystė prabėgo vienkiemyje… Juozo Erlicko knygos. Poetas ir muzika... Dabar...

Ištrauka

Juozas Erlickas – poetas, dramaturgas, humoristas, satyrikas, dainininkas, lyrikas, klasikas. Gimęs buvusioje Tarybų Lietuvoje, ten yra sukūręs šeimą ir 8 knygas. Poeto motina atmintyje išsaugojo Juozo gimimo aplinkybes, nors šiais savo prisiminimais nesidalijo net su pačiu sūnumi. Juozas gimė 1953-iųjų kovo 3-iąją - Stalino mirties dieną. Žinią apie didžiojo vado mirtį Stefanija Erlickienė išgirdo ligoninėje - Juozukas jau beldėsi į šio pasaulio duris.
Sūnaus gimimo valandos S.Erlickienė jau nebeprisimena, tik žino, kad tai įvyko šviesiu paros metu. Į gimdyklą įėjęs gydytojas pranešė apie Stalino mirtį ir šiam reikšmingam faktui pagerbti paskelbė tylos minutę. Jos metu daktaras stovėjo šalia gimdyvių pagarbiai susikaupęs. Netrukus po tylos minutės gimė Juozas, kuriam tėvai davė jo dėdės vardą.
Juozui apie jo gimimo ji nėra pasakojusi - tiesiog nebuvo progos apie tai pakalbėti. Kita vertus, rašytojas jos apie tai niekada ir nėra klausinėjęs.
Juozo Erlicko, rašytojo dėdės, giminaičiai gyvena Mažeikių rajone. Dviejuose - Akmenės ir Mažeikių - rajonuose Erlickų registruota net penkiolika.

Iš Viekšnių ligoninės Juozą Erlicką tėvai parsivežė į Svirkančių kaimo vienkiemį, kuriame jau lakstė jo brolis Antanas. Šiame vienkiemyje užaugo Juozo Erlicko motina. Erlickų šeima čia gyveno iki 1975-ųjų. Čia pat tekėjo Virvytė, kuri buvo berniukų vasaros maudynių ir žaidimų vieta.
Naikinant vienkiemius, šeima persikėlė i kolūkio pastatytą mūrinį namą Užventėje, penki kilometrai nuo buvusio vienkiemio.
Pirmagimio Antanuko nuotrauką savo albume S.Erlickienė turi daugiausia. Juozas, pasak motinos, fotografuotis nemėgęs, be to, daugumą vaikystės nuotraukų jis perkėlė į savo albumą. Dėl vienos vaiko nuotraukos motina suabejojo: ar čia Antanas, ar Juozas, mat berniukai visada buvo išoriškai panašūs. Šis panašumas liko ir jiems suaugus.
Nuo Svirkaičių vienkiemio iki mokyklos Viekšniuose - apie penkis kilometrus. Kai pradėjo sportuoti Juozas į mokyklą nubėgdavo bėgte, o maršrutinis autobusas, važiuodavęs į Viekšnius, jį pralenkdavęs.
Motina prisimena, kad, be bėgiojimo, būsimasis rašytojas mėgdavo treniruotis, kilnodamas įvairius sunkius daiktus. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje Juozas nufotografuotas rungtyniaujantis prie šaškių lentos viename iš mokyklos turnyrų.
Jau vaikstėje Juozas, anot motinos, buvo tarytum užsisvajojęs ir nekalbus. Mokyklos šokius lankęs, tačiau, kad būtų turėjęs panelę, motina nežinanti. Namuose Viekšniuose mokyklos mokiniui teko dirbti visus ūkio darbus. Jis čia išmoko beveik visko, tik karvės nemelžė.
J.Erlickas baigė Viekšnių vidurinę mokyklą. Mokyklos direktorius A.Gedvilas prisimena, kad literaūros mokytojas mokinio J.Erlicko rašinių ištraukėles cituodavo savo kolegoms mokytojų kambaryje. Jau tada Juozas mokėjo kalbėti poteksčių kalba.
Buvęs mokyklos direktorius A.Gedvilas yra užrašęs atmintiną atsitikimą, kai J.Erlickas į šeštadienio talką atsinešė žaislinį kibirėlį ir kastuvėlį. Su šiais darbo įrankiais vaikinas stovėjo rikiuotėje šalia savo klasės draugų, o jo laikysena ir veidas rodė didelį susikaupimą. To užteko, kad visi pajustų nekaltą opoziciją tuometinei talkų organizavimo pompastikai ir mobilizuojančioms kalboms.
Politinių žaidimų absurdą Juozas Erlickas įžvelgė dar mokykloje. Vėliau tai virto subtilia valdžios kritika, kuri rusena beveik kiekvieno mirtingojo širdyje. Daugiapakopėse klasiko potekstėse, tiesa, nelieka saugus ir smulkus valdžios kritikuotojas, kuris irgi turi silpnybių. Ir šiame J.Erlicko kritikuojamame pasaulyje rašytojui artimi žmonės, atrodo, randa tam tikrą dermę ir jaučiasi savo vietoje.
"Lietuvoje yra tik du švyturiai - vienas Klaipėdoje, kitas Juozas Erlickas, o trečias čia visai nereikalingas", - apie savo padėtį pasaulyje ramiai ir su humoru postringauja rašytojo brolis Antanas
Baigęs Viekšnių vidurinę mokyklą, 1971-75 m. studijavęs lituanistiką Vilniaus universitete, dirbęs Gamtos apsaugos komiteto inspektoriumi, Jaunimo teatro scenos darbininku. Nepriklausomybės metais tapo aštriausiu sovietinės mąstysenos ir elgsenos stereotipų kritiku, o jo pavardė virto absurdiško komizmo sinonimu ("erlickynė"). 1997 metais J. Erlickas gavo Nacionalinę premiją, jo vardu Vilniuje pavadinta kavinė, kartu su džiazo muzikantu P. Vyšniausku jis įdainavo audiokasetę savo eilėraščių tekstais.
Erlickas paprastai kalba ne savo vardu, o užsidėjus primityvaus žmogelio, grafomano, iškvaišusio viršininko kaukę. Eilėraščiuose jis imituoja sentimentalių romansų ir šlagerinių dainelių jauseną, įsijausdamas į tam tikrą psichologinį tipažą arba parodijuodamas žinomus kūrinius, kaip T.Tilvytis. "Ir štai šiandien jau viršum plano / Detalę tekinsiu, kuri / Bus kaip ir tu, mieloji mano, / Tiek pat brangi ir apvali". Erlickas lengvai valdo sudėtingą eiliavimo techniką, žaidžia kalambūriniais sąskambiais ir epigraminėmis užsklandomis, kurdamas ironiško tono visai modernios - "keturvėjiškos" - lyrikos posmus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-01
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis282.57 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas8
Švietimo institucijaŠilalės r. Žadeikių pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Juozas Erlickas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šilalės r. Žadeikių pagrindinė mokykla / 8 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą