Literatūroje netrukus aštriai susidūrė senos ir naujos linkmės, tradicijos, naujų kelių ieškojimai. Senąją rašytojų kartą, pradėjusią savo veiklą dar nacionalinio judėjimo metais, jau keitė nauja karta, atėjusi į literatūrą prieš pat karą ir netrukus po jo.
Nepaisant dar sunkių leidybos sąlygų, pirmaisiais pokario metais literatūroje jaučiamas pakilimas: išeina nemažai naujų knygų, raštų rinkinių, gyvai keičiamasi nuomonės dėl tolesnių literatūros raidos kelių. Iš pradžių lemiamą balsą literatūros gyvenime turėjo vyresnioji ir vidurinioji rašytojų karta. Geriausius savo kūrinius tada išleiso Vaižgantas. V. Krėvė, A. Vienuolis. Jų kūryba buvo populiari visuomenėje, darė didelį poveikį lietuvių literatūros raidai. Greitai literatūroje atsirado ir naujų reiškinių.
Nepriklausomybė išugdėdaug naujų menininkų. Ypač gražių laimėjimų buvo pasiekta literatūros srityje. Skaitytojus džiugino senosios kartos literatų – J. Mačiulio-Maironio, Lazdynų Pelėdos, J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto, Šatrijos Raganos, Vydūno, Žemaitės – kūryba. Bene daugiausia rašė Maironis. Jis kūrė ne tik poeziją, bet ir istorines dramas ("Kęstučio mirtis", "Vytautas pas kryžiuočius", "Didysis Vytautas – karalius" ir kt.). šiuo laikotarpiu svarbiausius savo kūrinius parašė J. Tumas-Vaižgantas. Jo epopėjinis veikalas "Pragiedruliai", apysakos "Dėdės ir dėdienės", "Nebylys" buvo reikįmingas įnašas į lietuvių grožinę prozą. Vydūnas (V. Storosta) sukūrė apie penkiolika dramų-komedijų, tragedijų, misterijų, dramatizuotų pasakų, taip pat vieną reikšmingiausių savo veikalų – tragediją "Pasaulio gaisras". Daugelis šių rašytojų poetizavo senosios Lietuvos galybę, idealizavo kunigaikščių žygdarbius, žadino skaitytojų patriotinius jausmus.
Nuo vyresniosios kartos literatų neatsiliko ir jaunesnieji – V. Krėvė-Mickevičius, A. Vienuolis ir kt. Jie taip pat rašė istorinius kūrinius. Antai V. Krėvė paskelbė dramą "Skirgaila", pjesę "Žentas", misteriją "Likimo keliais", kur bandė atskleisti sunkų lietuvių tautos nueitą kelią. Reikšmingą vietą lietuvių literatūroje užima jo apysaka "Raganius". Nuo V. Krėvės kūrybingumu neatsiliko A. Vienuolis. Jis parašė istorinį romaną "Kryžkelės", pjesę "1831 metai". Be to, A. Vienuolis kūrė psichologinę beleristiką, realistinius romanus, dramas. Šios kartos literatams taip pat priklausė psichologinio romano pradininkas I. Jurkūnas-Šeinius, dramaturgė S. Čiurlionienė-Kymantienė, Maironio poezijos tradicijų tęsėjai L. Gira, M. Gustaitis, M. Vaitkus, J. Herbačiauskas. ...