Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Justinas Marcinkevičius
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Justinas Marcinkevičius

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Justino Marcinkevičiaus biografija. Tėviškė Justino Marcinkevičiaus lyrikoje. Kalbos tema Justino Marcinkevičiaus lyrikoje. Pagrindinių žodžių rodyklė. Darbas iliustruotas nuotraukomis.

Ištrauka

Justinas Marcinkevičius gimė 1930 kovo 10 d. Prienų rajonų Važatkiemio kaimo valstiečio šeimoje. Tėvas Motiejus Valančius apylinkėje žinomas kaip mąslus, guvaus proto ,sąmojingas žmogus. Poeto motina Ieva Kvainauskaitė, atitekėjusi į marčias pas Marcinkevičius, be Justino augino dar tris vaikus.
Būsimojo poeto kūdikystė- šviesi, harmoninga. Nuo mažens jį supo graži sūduvių gamta. Šitokioje aplinkoje Nemunas savaip įėjo į gimtojo kaimo buitį ir dvasinę apyvartą. Vėliau poetą trauks intymus slėnių ir ežerų, kalnelių ir girių peizažas, skaidrinantis sielą.
Augus toli nuo profesionaliojo meno, ne kažin kiek temačiusį knygų, talentingą vaiką anksti patraukia spausdinto žodžio paslaptis, tarsi padedanti naujai pajusti gimtąją kalbą. 1937 m. būsimasis poetas pradėjo lankyti Alksniakiemio seniūnijos mokyklą, kurią baigė prieš pat hitlerinę okupaciją (1941 m.). Pasunkėjusiomis sąlygomis būsimasis poetas toliau mokėsi Prienų pradinės mokyklos penktame skyriuje (1941-1942 m.), o 1942 m. įstojo į Prienų "Žiburio" gimnazijos antrą klasę.
Motina mirė 1944 m. vasarą. Skaudi motinos netektis itin paveikė būsimojo poeto dvasinį brendimą, jos atsiminimas nuolat kurstė vaizduotę ir jausmus, kiekvienoje knygoje įkvėpė kurti vis kitokį tėvynės paveikslą: "Ji tapo man gėrio ir grožio norma, teisybės ir meilės idėja, gimtosios žemės sinonimu, moteriškumo šviesa"
Pirmieji pokario vargai ir lūkesčiai iš dalies išreikšti eilėraščių cikle "Vaikystė" (1953 m.).
1947 m. tėvas vedė antrą kartą. Penkiais broliais ir seserimis padidėjusioje šeimoje, kaip ir anksčiau viešpatavo supratimas, meilė ir humoras.
Būdamas vyriausias tarp brolių, pokario metais Justinas turėjo prisiimti sunkiausią darbų naštą. O vėliau mokykla. Pora metų apie 7 km kasdien vaikščiodamas į Prienus, nė karto nepavėlavęs į pamokas. Bet ir grįžęs iš gimnazijos, puldavęs ne prie knygų, o prie darbo. Darbas padėdavo įveikti negalias, išugdė vertės jausmą.
Moralinės pareigos jausmas palyginti anksti padėjo išsiugdyti grožio bei gėrio, estetinių bei etinių pradų vienovės principą. Apie tai liudija ir anksti pabudęs interesas V. Kudirkos asmenybei. Tai būsimojo poeto idealas.
Jau 1946 m. jis – mokyklos novelės ir eilėraščių konkursų laureatas, o 1947 m. viename literatūros vakare Prienuose viešai skaitęs savo eiles su svečiais A. Venclovu ir V. Mykolaičiu – Putinu.
Baigęs gimnaziją sidabro medaliu, kurį laiką Justinas Marcinkevičius abejojo, ar dėl medžiaginių sunkumų galės toliau mokytis, tačiau į pagalbą atėjo jo talento skatintoja ir ugdytoja G. Andrašiūnienė, ne vienu atžvilgiu jaunam poetui pavadavusi motiną. Kartu su klasės bičiuliu J. Kazlausku 1949 m. rudenį jis atvyko į Vilniaus universitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros.
Dar mokantis gimnazijoje jaunam literatui didžiulį įspūdį davė Maironis ir K. Binkis, o vėliau – V. Mykolaitis – Putinas ir S. Nėris.
Vilniaus srities jaunųjų rašytojų susirinkime 1953 m. gegužės 6 d. poezijos mylėtojus jis pavergė savo dainų skambumu ir jaunatviška šiluma. Tai atvėrė redakcijų duris, skatino veržtis į didelį kelią.
Šie metai Justinui Marcinkevičiui daug kuo palankūs, o gal ir lemtingi. Pirmiausia tada jis susipažino su savo busimąja žmona – Genovaite Kalvaityte, gamtos fakulteto pirmo kurso studente. Debiuto metai jaunam poetui kupini stiprių išgyvenimų, kūrybingi ir veržlūs. Pakviestas dirbti į tada atnaujintą "Genio" žurnalą, dar ima kurti ir eilėraščius vaikams. 1954 m., baigęs universitetą, poetas apsigyveno nuošalioje Žvėryno gatvelėje.
Debiutinio rinkinio "Prašau žodžio" (1955 m.) pasirodymas knygynų vitrinose sukėlė jam dideles emocijas, gal dėl to, kad jis stengėsi įsiklausyti į vidinį balsą, kuo geriau suvokti pašaukimą.
Beveik kas antra poeto knyga – eilėraščių rinkinys. Tai "Duoną raikančios rankos" (1963), "Mediniai tiltai" (1966), "Liepsnojantis krūmas" (1968) , rinktinė "Sena abėcėlė" (1969), "Gyvenimo švelnus prisigludimas" (1978), "Būk ir palaimink" (1980), "Lopšinė gimtinei ir motinai" (1992)
Tarp lyrikos knygų gimsta poemos "Kraujas ir pelenai" (1960), "Donelaitis" (1964), "Siena" (1965), "Heroika arba Prometėjo pasmerkimas" (1973), "Pažinimo medis" (1979). Eidamas į pagrindinį savo gyvenimo ir kūrybos tikslą – draminę trilogiją "Mindaugas" (1968); "Mažvydas" (1977); "Katedra" (1971), paraleliai jis parašė nemažą lyrinių poemėlių ("Mažosios poemos", 1973). Žymiausia knyga vaikams "Grybų karas" (1958). Tarp eilėraščių ir poemų organiškai įsiterpia poetinė proza – apysaka "Pušis, kuri juokėsi" (1961); kūrybos visumą savaip įprasmina "Dienoraštis be datų" (1981)
Nuėjęs gerą galą pasirinkto kelio poetas pasakė: "Galvoju, kad poezija – tai mano gyvenimo būdas, forma, kuria (kaip man atrodo) pilniausiai išreiškiu realizuoju save". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-03
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis77.75 KB
AutoriusRasa
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Failo pavadinimasMicrosoft Word Justinas Marcinkevicius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą