Biografija-žmogaus gyvenimo istorija nuo gimimo iki mirties.
Vaižganto slapyvardžiu lietuvių literatūroje reiškėsi aktyvus XIX a. pabaigos XX a. pradžios lietuvių kultūros ir visuomeninio gyvenimo dalyvis Juozas Tumas.
Rašytojo proza-neatskiriama mūsų klasikos dalis.Ji domina giliu žmogaus atskleidimu, savitu požiūriu į gyvenimą.
Juozas Tumas gimė 1869 m. Rugsėjo 20 d. (pagal senąjį kalendorių rugsėjo 8 d.) Svėdasų valsčiaus Meleišių kaime ( dabar-Anykščių raj.), kuris tada priklausė Ukmerės apskričiai ir Kauno gubernijai.Tėvai – Anūpras ir Barbora Tumai jau buvo pagyvenę žmonės,sulaukę būrio vaikų.
Juozo motina Barbora Baltuškaitė ( 1824 – 1889 ), kilusi iš gretimo Kunigiškių kaimo, buvo labai gyvo ir judraus temperamento moteriškė.Jos pamaldumas reiškėsi gyva, kartais tiesiog improvizuota malda, kuri lydėjo kuone kiekviena darbą.Ji taip pat buvo neapsakomai šneki.Daug savo gerosios motutės fizinių ir psichinių savumų yra paveldėjęs Juozas.
Juozo tėvas Anūpras Tumas ( 1817 – 1902 ), žemo ūgio, petingas vyras, buvo visai kitokio temperamento.Jis buvo ramaus, tylaus ir be galo taikaus būdo žmogus.Tačiau tylumas ir lėtumas nenusmelkė jo dvasios karštumo.Jis taip pat, kaip ir motutė, buvo pamaldus ir savo protėvių papročius gerbiąs.
Juozukas savo tėvelių buvo labai mylimas ir lepinamas, nes jis buvo paskutinysis vaikas, gimęs tuomet, kada senstelėję tėvai kuo mažiausiai besitiki jų sulaukti.Mylavimams ir ūkavimams nebuvo galo.Motutėtė jam tarškėdavo ką tik beįmanydama.Ji savo mylimam sūneliui labai anksti nupasakojo savo pačios ir tėvelio giminės visokius atsitikimus, džiaugsmus, vargus, nelaimes ir šviesiąsias viltis.Motutės širdį ir jausmus prie mažojo Juozuko siejo ir tai, kad jai penki berniukai buvo mirę.Augo Tumams trys dukterys – Marijona, Ona ir Severija ir du berniukai – Jonas ir Juozas.
Tėvo santūrumas, motinos meilė, seserų ir kitų artimųjų dėmesys šildė Juozo Tumo vaikystę, padėjo prasiskleisti jautrumui atvirumui, ugdė pasitikėjimą žmonėmis.Šeima skaidrino jo pirmuosius gyvenimo žingsnius.Motutės giedamos giesmės, seserų dainuojamos dainos ir tėvelio bei dėdžių sekamos pasakos vaiko vaizduotei padėjo kurti naują pasulį.
Gimtojo krašto ribas būsimasis rašytojas pirmą kartą peržengė būdamas penkerių metų, kai maleišiškiai vežė vaikus į Kauną pas Motiejų Valančių.Iš šios kelionės jis teprisiminė plento baltus akmenis, baltus telegrafo "buteliukus" ir rudus kumetynus, apsodintus glaustašakiais topoliais.Tačiau Juozukui per mišias labiausiai krito į akį vyskupiška kepurė.Ta kelionė ir vaikiškieji jos įspūdžiai ugdė tradicinį lietuvių pamaldumą ir gilius pėdsakus paliko vaiko sieloje.
Laisvei reikštis davė valios ir Juozuko mylimieji tėveliai.Jie paskutiniojo, į kunigus skirtojo sūnaus, prie sunkių kaimo darbų nespyrė.Jei ką Juozukas dirbdavo, tai pats savo noru, pavyzdžiui, tėvelį pavaduodamas, išjodavo arklius naktigonės.Dažnai tėvelis, kur važiuodamas, pasiimdavo ir berniuką.Nuvažiavus į malūną ar prekymetį ir tėveliui su reikalu kur nors išėjus, jis pasaugodavo vežimą, o pačioje kelionėje buvo niekuo nepamainomas draugas, kad nebūtų nuobodu.Geras buvo klausytojas tėvelio šnekos apie visa, ką tik juodu matė pravažiuodami.Daug kuo domėdavos ir klausinėdavo tėvelį pats Juozukas.Keliones jis labai mėgo, ir jos buvo labai naudingos: jose daug naujų dalykų pamatydavo, daug įdomių pasakojimų išgirsdavo.
Eidamas dešimtuosius metus, Juozukas Tumas pradėjo lankyti Kunigiškių dviklasę mokyklą.Į mokymo programą įėjo rusų kalba, aritmetika, dailyraštis, istorija, geografija ir dainavimas.Tačiau programa buvo nesuderinta su vaiko brendimo amžiumi, ir tik dėl to jis mokėsi gerai, kad buvo pastabus ir turėjo labai gerą atmintį.Berniukas atmintinai galėjęs per vieną valandą išmokti bet kurią pasakėčią, nesuprasdamas jos prasmės.
Kunigiškių pradžios mokyklą Juozukas išėjo per dvi žiemas.Tai buvo palyginti labai greitai: to nebuvo padaręs aname krašte nė vienas kitas kaimo vaikas.Todėl mokytojas, didžiai nustebęs tokiu gabiu berniuku, davė jam entuziastingą pagyrimo lapą.Nors Anykščiuose buvo išlaikęs pradžios mokyklos baigimo egzaminus ir gavęs pažymėjimą, trumpinantį kareiviavimo prievolę, tačiau laisvai rusiškai kalbėti beveik nemokėjo, o aritmetikos uždavinius spręsdavo mechaniškai.
Pradžios mokykla nedaug mokslo žinių J. Tumui tedavė ir mažai jį teišlavino. ...
Juozas TumasVaizgantas (5) [speros.lt].doc