Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>B. Sruoga "Milžino paunksmė" (3)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

B. Sruoga "Milžino paunksmė" (3)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Balio Sruogos biografija. Vanda ir Balys Sruogos. Vandos Sruogienės prisiminimai. Sruoga – dramaturgas. "Milžino paunksmė".

Ištrauka

Balys Sruoga gimė Baibokų kaime, Biržų apskrityje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės uždarbiavo privačiomis pamokomis. 1912m. pradėjo spausdinti savo kūrinius ,,Aušrinėje", ,,Rygos Naujienose", ,,Lietuvos žiniose", ,,Naujam Take", Amerikos lietuvių spaudoje, literatūros žurnale ,,Vaivorykštė". 1914m. B.Sruoga įstojo į Petrapilio Miškų institutą. Po metų perėjo į Petrapilio Universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. Šalia studijų, B.Sruoga domėjosi teatru, dalyvavo lietuviškuose vaidinimuose. 1916m. B.Sruoga perėjo į Maskvos universitetą studijuoti literatūros. Maskvoje B.Sruoga parašė daugumą savo geriausių lyrinių kūrinių. 1918m. B.Sruoga grįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo mokytoju Vilniuje. Persikėlęs į Kauną, dirbo Spaudos biure, Lietuvos dienraščio redakcijoje, rašė daug publicistinių straipsnių. B.Sruoga buvo vienas iš satyrinio ,,Vilkolakio" teatro organizatorių, rašė teatrui scenos veikalus. B.Sruoga įsitraukė ir į politinę veiklą: kandidatavo ,,Santaros" grupėje rinkimuose į seimą, dalyvavo Šaulių sąjungos, Meno kūrėjų draugijos, Žurnalistų sąjungos veikloje. 1921m. B.Sruoga išvyko į Miuncheno universitetą. Studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. 1924m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, B.Sruoga dėstė Kauno universitete Humanitarinių Mokslų fakultete rusų literatūrą, pasaulinio teatro kursą, įsteigė teatro Seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. Greta universitetinio darbo B.Sruoga skelbė spaudoje daug literatūros ir teatro kritikos straipsnių. Nuo 1930m. B.Sruoga pasireiškė kaip dramų kūrėjas. 1939m. Humanitarinių mokslų fakultetui persikėlus į Vilnių, B.Sruoga tęsė universitetinį darbą. Sovietų okupacijos metu, dalyvavo pogrindžio spaudoje. 1943m. B.Sruoga buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Dancigo. 1945m. jis grįžo į Lietuvą, kur vėl dėstė Vilniaus universitete. B.Sruoga mirė 1947m. spalio 16d. Vilniuje. Palaidotas Rasų kapinėse.

Pasak literatūros kritikų, didžiausias B. Sruogos literatūrinis nuopelnas yra jo dramos. Į dramaturgiją atėjo jau subrendęs menininkas, laikydamas šį žanrą privilegijuotu ir teigdamas, jog anksčiau ar vėliau kiekvienas rašytojas pradeda kurti dramas. B. Sruogos kūrybiniame palikime – 15 dramų. Beveik visos jos istorinės tematikos. Tačiau labiausiai rašytojui rūpėjo žmogus. "Ar apie praeitį rašysi, ar apie dabartį, ar apie ateitį, vis tiek literatūros kūrybos pagrindinis objektas yra žmogus, žmogaus likimas, žmogaus laisvė ir džiaugsmas, žmogaus rimtis ir kova, laimėjimai ir pralaimėjimai nuo kūdikystės iki grabo lentos", – teigė rašytojas, nusakydamas savo kūrybos kredo. "Dramas B. Sruoga paprastai rašydavo atostogų metu mano tėviškėj Būgiuose. Jei ten nebuvo ramybės – vyko kur nors kitur, į gamtą, toliau nuo miesto triukšmo. Balys, be lietuvių, rusų ir vokiečių kalbų, galėjo skaityti lenkiškai, čekiškai, prancūziškai, taip pat raštus senąja slavų kalba. Miunchene mokėsi bulgarų kalbos gramatikos ir suprato lotyniškai. Dažnai kartu nagrinėjom šaltinius. Retas rašytojas turbūt taip nuodugniai susipažįsta su istorija kaip jis. (...) Ne visada kūrybos fazės nuosekliai sekdavo viena po kitos. (...). Jeigu nepavyko spręsti kurios problemos, nesisekė rasti tinkamos formos – prasidėdavo kančia, nerimas... Po pakilimo į šviesias aukštybes – kritimas į juodą bedugnę..." (Iš V. Daugirdaitės Sruogienės prisiminimų). Į lietuvių dramaturgijos lobyną neabejotinai įeina B. Sruogos dramos "Milžino paunksmė" (1932), "Baisioji naktis" (1935), "Kazimieras Sapiega" (1938-1941), "Apyaušrio Dalia" (1945).

Koncentracijos lageris Štuthofe, kuriame rašytojas praleido dvejus metus kaip įkaitas už lietuvių tautą, skaudžiai pakeitė šeimos gyvenimą. Grįžęs B. Sruoga jau neberado savo brangiausių žmonių – žmonos ir dukters. Garsioji B. Sruogos atsiminimų apie Štuthofo koncentracijos stovyklą knyga "Dievų miškas" buvo parašyta per tris mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Knyga, išleista praėjus dešimčiai metų po rašytojo mirties ir jį išgarsinusi, pačiam autoriui atnešė daug skausmo. Uolūs tarybiniai redaktoriai cenzoriai negailestingai braukė ir darkė kūrinį. B. Sruoga kovojo dėl kiekvieno žodžio ir sakinio, neįstengdamas suvokti, kuo neįtinka nekalčiausi žodžiai. Po ilgų diskusijų, praradęs viltį, rašytojas nuleido rankas. Juo labiau kad visuotiniame rašytojų suvažiavime 1946 m. šis unikalus kūrinys buvo įvertintas itin neigiamai. Šiandien "Dievų miškas" išverstas į devynias pasaulio kalbas. Į anglų kalbą taisytą ir originalų kūrinį išvertė rašytojo anūkė Aušrinė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-13
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis397.46 KB
Autoriusmarija
Viso autoriaus darbų10 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaMarijampolės Rygiškių Jono gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word B. Sruoga Milzino paunksme (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą