Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Renesanso epochos literatūra Lietuvoje
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Renesanso epochos literatūra Lietuvoje

  
 
 
123456789
Aprašymas

Renesanso epocha pasaulyje. Renesanso epocha Lietuvoje. Medžiagos apibendrinimas.

Ištrauka

,,Nuomonės dėl Renesanso sąvokos mažiau skiriasi, kaip dėl humanizmo. Ir tai kai kurie tarybiniai autoriai mano Renesansą prasidėjus Kinijoje VIII-XII amžiais, o Rytų šalyse – Gruzijoje ir Armėnijoje XII-XIII amžiais. Tai reikia laikyti nesusipratimu.
Italijoje Renesanso epocha buvo XIV-XVI a., kitose šalyse – XV-XVI a., Lietuvoje XVI a.-XVII a. pirmojoje pusėje. Pirmasis Renesanso (rinascila – atgimimo) terminą pavartojo italų tapytojas ir meno istorikas Dž.Vazaris (1511-1574). Vėliau jį perėmė prancūzų literatūros ir meno istorikai ir įvesdino į visuotinę istoriją. Renesansas nevirto abstrakčiu terminu, taikomu bet kur ir bet kada. Tokiu su epocha nesusijusiu terminu pasidarė humanizmas."
,,Humanizmu vadiname istoriškai susiklosčiusią visuomeninės minties kryptį, kuri aukština ir žadina kūrybinius žmogaus privalumus, gina asmens laisvę, skatina visuomeniniuose santykiuose kovą dėl bendražmogiškų dorovės principų. Ir štai koks paradoksas: už humanizmą kaip didelę žmonių bendravimo vertybę stoja ne tik išnaudojamieji ir engiamieji, bet ir jų valdovai. Viešpataujančiosios klasės arba jų viršūnės, esančios kapitalistinių valstybių valdžioje, savo biurokratines, despotiškas, fiziniu ir dvasiniu smurtu pagrįstas priemones skelbia humaniškomis, nes jos tarnaujančios ne individų užgaidoms ir jų aistroms, o tautų kultūrai ir liaudies gerovei. Atrodo, kad humanizmą drauge su laisve ir demokratija gina visi, neišskiriant nė vergvaldžių.
Individo santykius su visuomene didžiąja dalimi lemia viešpataujančios socialinės jėgos. Jos formuoja visuomeninę sąmonę, slopina ir tvarko žmogaus instinktus, prigimties potraukius, transformuoja dorovę, o tas jėgas atitinkanti valdžios politika stengiasi piliečius auklėti propaguodama vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, grindžiamą ideologija.
Humanizmas – Renesanso laikų pasaulėžiūra. Tai vaisius epochos, turinčios savo pradžią ir pabaigą, tačiau jis drauge su epocha neišnyko. Jį paveldi arba bent stengiasi paveldėti kitų epochų žmonės.
Renesansas Europos kultūros istorijoje buvo nauja epocha, pakeitusi senąją viduramžių kultūrą. Šis pokytis buvo audringas, jis palietė visas sudedamąsias kultūros dalis.
Renesanso sąvoką sukūrė gimstančios buržuazinės visuomenės ideologai. Jie teigė, kad visas istorijos laikotarpis, prasidėjęs po Romos imperijos žlugimo, yra aukštos antikinės kultūros smukimas ir kad jų veikla reiškia tos kultūros atgimimą."
,,Humanistai – Renesanso epochos ideologai, kurie buvo suinteresuoti įtaka svetimiems kraštams ir kartu savosios šalies gerove. Jie iš klasikinės senovės paėmė nepriklausomą nuo religijos filosofiją, mokslą, apimantį visas pažinimo sritis. Humanistai buvo individualistai. Politinių programų jie nesudarinėjo ir griauti valstybės valdžios savo šalininkų neragino. Betgi pati jų pasaulėžiūra, žmonių santykius grindžianti laisvo sandėrio principu, buvo miestietiška, atitinkanti ankstyvuosius buržuazijos siekimus, ir griovė feodalinę ideologiją. Humanistai neniekino dvasininkų, į jų veiklą žiūrėjo kaip į visuomeninę tarnybą, kaip į pilietines pareigas, atliekamas pagal išmanymą, o ne pagal bažnyčios dogmas ir kanonus. Veikdami pagal savo protą ir sąžinę, humanistai darėsi eretikais, pragyvenimo ieškančiais didikų dvaruose. Nemažai humanistų, turinčių dvasininko įšventinimus, eidavo į didikų dvarus mokytojais ar sekretoriais."
Renesanso epochoje rašytojų nebuvo mažai. Vienas pirmųjų žymių renesanso autorių, humanistinės literatūros kūrėjų, italų poetas, prozininkas ir mokslininkas, išgarsėjęs novelių romanu "Dekameronas" (1348-1353), kuris tapo tobulinusiu itališkosios prozos pavyzdžiu ir padarė didžiulę įtaką Europos Renesanso literatūrai. Fransua Rablė – vienas svarbiausių Europos Renesanso vardų, prancūzų humanistas, rašytojas. Išgarsėjo keturių dalių romanu "Gargantiua ir Pantagriuelis"(1532-1535). Tai nepaprastai gyva ir vaizdinga papročių komedija. Migelis de Servantesas – ispanų rašytojas. Parašė pastoralinį romaną "Galatėja", daug dramos kūrinių. Išgarsėjo romanu "Don Kichotas". Kurinys pilnas ryžtingų siekių ir tragiškų nesekmių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-20
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis19.14 KB
AutoriusGrazvydas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaŠiaulių r. Kuršėnų Daugėlių vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Renesanso epochos literatura Lietuvoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių vidurinė mokykla / 11 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą