Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Lietuviška knyga 1795 – 1864 metais (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuviška knyga 1795 – 1864 metais (2)

  
 
 
12345678910111213141516171819202122
Aprašymas

Įvadas. Svarbiausi leidybos centrai. Knygų tematika. Knygų cenzūra. Spaustuvių veikla. Knygų prekyba. Išvados.

Ištrauka

1795 – 1864 metai – dinamiškų ir sudėtingų politinių, ekonominių, kultūrinių permainų laikotarpis. 1795 m. po trečio Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalinimo buvusios lietuvių žemės atiteko Rusijai, Lietuvoje prasidėjo okupacijos amžius. 1795 – 1864 metai buvo pirmasis Rusijos viešpatavimo Lietuvoje periodas, kai caro valdžia, iš pradžių toleravusi prijungtų prie Rusijos žemių politinį ir kultūrinį savitumą, nuo 1831 m. ėmėsi jį naikinti. Dar Jekaterina II savo vietininkams Lietuvoje nubrėžė savo veiklos kryptis - ,,demoraliser, depopulariser, decatholiser". Vėliau ši politika buvo vadinama ,,pradų, skyrusių kraštą nuo Rusijos, naikinimo" arba ,,rusų pradų atkūrimo" politika. Ji nulėmė švietimo sistemos pertvarkymus, spaudos priežiūros ir kontrolės priemones, lietuvių kalbos vietą viešajame gyvenime, jos vartojimo sferos ribotumą, 1864 m. prasidėjusį lietuviškos spaudos lotyniškais spaudmenimis draudimą. Okupaciją lydėjo pasipriešinimo ir išsivadavimo judėjimas, kovų už valstybės atkūrimą apraiškos – 1831 m. ir 1863 – 1864 m. sukilimai. ,,Senosios tvarkos", feodalizmo, žlugimą ir naujų visuomenės struktūrų įsiviešpatavimą Lietuvoje rodė besivystanti pramonė ir žemės ūkis, auganti vidaus rinka, ekonominių ryšių plėtotė, ekonominė reforma (baudžiavos panaikinimas 1861 m.). Mašininės gamybos ir komunikacijos priemonių raida veikė spaudos gamybą ir jos funkcionavimą visuomenėje, spauda tapo politinės bei ekonominės informacijos
skleidimo priemone.
Ir Europoje, ir Lietuvoje šis laikotarpis apibūdinamas kaip tautų tapsmo laikotarpis. Saugodama senąsias valstybingumo tradicijas ir kurdama naujus nepriklausomos nuo unijos su Lenkija politinės egzistencijos siekius, sąmonėjo ir brendo lietuvių tauta. Gimė lietuvių etnokultūrinis sąjūdis, kuris, konfrontuodamas su dominuojančia krašto visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime bajorijos etnopolitinė nuostata, bajoriškuoju lenkų ir lietuvių tautinio išsivadavimo judėjimu, siekė puoselėti lietuvių kalbą, domėtis Lietuvos istorija, kurti tautinę literatūrą ir istoriją, rinkti tautosaką. Šviečiamojo amžiaus idėjos, romantizmas, lyginamosios kalbotyros mokslas skatino domėtis lietuvių tauta ir kultūra nulėmė lituanistinės veiklos kryptis. Svarbiu Europos kultūros ir mokslo centru tapusio Vilniaus universiteto veikla aktyvino krašto kultūrinį gyvenimą, mokslo raidą, sudarė sąlygas rastis pasaulietiniai inteligentijai, kuri drauge su dvasine inteligentija tapo tautinės kultūros veikėjų ir puoselėtojų branduoliu. Pakilo gyventojų raštingumas, todėl gausėjo skaitytojų, didėjo spaudos poreikiai. Politinio, socialinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo naujovės sąlygojo lietuviškos knygos raidą ir jos ypatumus.

Carinės Rusijos valdžia visada daug dėmesio skyrė spaudos ir jos gamybos bei platinimo įmonių veiklos priežiūrai. XIX a. pirmoje pusėje knygos įmones kontroliavo pramonės ir prekybos kontrolės bei spaudos kontrolės įstaigos. Valdžios pasikeitimai,visuomeninių politinių įvykiu eiga atspindėjo cenzūros įstaigų veikloje liberalizmo ar reakcijos apraiškų dominavimu. Jekaterinos II ir jos įpėdinio Pavlo I reakcijos spaudos varžymo priemonės buvo panaikintos, kai 1801 m. į valdžią atėjo caras Aleksandras I. Jis tuoj pat anuliavo privačių spaustuvių veiklos draudimą, galiojusį nuo 1796 m. ir 1800 m. įvestą draudimą įvežti iš užsienio bet kokias knygas ar gaidas. Pasikeitė ir spaudos kontrolės sistemos organizacija. Cenzūros įstaigų veiklos reglamentavimas prasidėjo specialių cenzūros įstatymų leidimu. Pirmasis Rusijoje cenzūros įstatymas pasirodė 1804 m. Šis įstatymas įteisino jau praktikuotą išankstinę spaudinių cenzūrą, cenzūravimo darbą perdavė universitetų cenzūros komitetams, kurie buvo pavaldūs liaudies švietimo ministerijai. Šis įstatymas yra vienas iš liberaliausių carinės Rusijos cenzūros įstatymų (galiojo iki Aleksandro I valdymo pabaigos 1825 m.).
1811 m. Rusijoje buvo įkurta Policijos ministerija, kuri savo veikla perėmė cenzūros komitetų darbą. Ypatingoji policijos kanceliarija vykdė cenzūros reviziją, kontroliavo poligrafijos įmones ir knygų prekybininkus, sekė, kad neplistų necenzūruotos knygos, periodiniai leidiniai ar kiti smulkūs leidiniai.
Atėjus į valdžią Nikolajui I, stiprėjančios politinės bei idėjinės reakcijos sąlygoms 1826 m. buvo priimtas antrasis cenzūros įstatymas, ypač sugriežtinęs spaudos priežiūrą. 1828 m. įstatymas buvo formaliai sušvelnintas.Tačiau 1828 m. įstatymas įtvirtino naują reikalavimą, stabdžiusį periodinės spaudos raidą. Kiekvieno naujo periodinio leidinio pasirodymą galėjo sankcionuoti tik pats caras Nikolajus I. Revoliuciniai įvykiai Europoje 1848 – 1855 m. laikotarpį pavertė ,,cenzūros teroro" epocha, kai buvo persekiojami laikraščiai, žurnalai, knygos, svarbiausi revoliucinių idėjų skleidėjai Rusijoje. Tuo metu padaugėjo spaudos kontrolės įstaigų, jų veikloje įsigalėjo daugiapakopiškumas, labai suvaržęs leidybinę veiklą. Mirus Nikolajui I ir į valdžią atėjus Aleksandrui II, prasidėjo naujas spaudos kontrolės įstaigų veiklos etapas. Buvo pradėta rengtis cenzūros reformai. Revoliuciniai judėjimai Rusijoje šeštajame dešimtmetyje nulėmė tai, kad 1862 m. cenzūros įstaigos buvo perduotos Vidaus reikalų ministerijos žinion. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-11
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis25.79 KB
Autoriusmartrix
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasI. Sibrian
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasSocialinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviska knyga 1795 1864 metais (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 18 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • I. Sibrian
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą