Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Drama Balio Sruogos kūryboje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Drama Balio Sruogos kūryboje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Darbo tikslas. Įvadas. Balio Sruogos biografija. Balys Sruoga - dramaturgas. "Milžino paunksmė". Parašymo aplinkybės. "Milžino paunksmės" savitumas. Kiti dramos kūriniai. Išvados.

Ištrauka

Darbo tikslas
Susipažinti ir supažindinti kitus su Balio Sruogos asmenybe ir dramine kūryba.
Įvadas
Nerimo, amžino ieškojimo ir maištavimo dvasia šviečia visą B. Sruogos literatūrinį kelią. Jis nuolat būdavo literatūrinių mūšių lauke. Gal dėl to apie jo kūrybą šykščiai aprašė spauda, nenoromis jam dalino komplimentus kritikai.
Dabar . Sruoga yra vienas žinomiausių praeito amžiaus poetų ir rečiausių talentų mūsų literatūroje. Lietuvių poezijai jis atskleidė naujas žmogaus jausmų, lyrizmo, formos muzikalumo sritis, davė ryškią pradžią simbolizmo raidos etapui. Kaip V. Mykolaitis-Putinas lietuvių romaną, Salomėja Nėris lyriką, taip B. Sruoga dramą išvedė į europinį lygį. Savo tauriu humanistiniu turiniu ir giliu poetiškumu, išplėtotais istorinės ir lyrinės dramos žanrais B. Sruogos dramaturgija iškilo kaip viena gražiausių lietuvių literatūros sričių.

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas publicistas Balys Sruoga gimė 1896 metais vasario mėnesio 2 dieną Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje. Tėvai – Agota ir Pranciškus – nors ir didžiažemiai, gyveno įprastų valstiečių gyvenimą. Vaikų Agota ir Pranciškus susilaukė aštuonių. Du iš jų mirė visai maži, o dukra Emilija – sulaukusi šešiolikos metų. Sruogos tėvas buvo griežtas: manė, kad be kietos rankos ir diržo geras žmogus negali išaugti. Vis dėlto rašytojo talentą jis paveldėjo iš tėvo. Balys vėliau keletą kartų yra prisiminęs, kokį įspūdį yra jam darę reti tėvo pasakojimai apie savo vaikystę troboje, kur buvo globojami ir pienu lakinami žalčiai. Veikė Balį ir aplinka: krūmokšnių ir alksnių pamargintos lygumos, Tatalos upeliūkštis, kuris, poeto žodžiais, lyg tėvo diržas rangėsi per viensėdį. Ypač įspūdingi vaikui buvo žiemos vakarai, kada į trobą susirinkdavo visa šeimyna.
Abu Balio tėvai, nors patys menkai raštingi, suprato mokslo svarbą. Todėl, kai Baliui suėjo septyneri metai, 1903 metų spalį, leido į Vabalninko parapinę mokyklą. Čia jis ir baigė tris skyrius, išlaikė egzaminus ir gavo pradžios mokslo pažymėjimą.
1906 metų rugpjūčio mėnesį Sruoga atvyko tęsti mokslo į žinomiausią Panevėžy realinę mokyklą. Didelis jausmingumas, jautrumas, palinkimas greit įsižeisti – buvo kliūtys, neleidusios su kuo nors artimiau susibičiuliauti. Būdamas 4-5 klasėje savo pirmaisiais eilėraščiais išeina į viešumą. Dar kita meno šaka, visame Balio Sruogos gyvenime daug lėmusi, paglemžia jį savo galia. Tai teatras. Menkas tuomet buvo lietuvių teatras, bet Balys Sruoga pasinėrė į jį ir visą savo gyvenimą buvo ištikimas šiai aistrai.
1914 metų rudenį Sruoga išvažiuoja studijuoti į Petrapilį, įstoja į miškininkystės institutą, tačiau konkretūs mokslai nesužavi poeto, jis greit pereina į istorijos filologijos fakultetą, 1916 metais persikelia studijuoti į Maskvą. Tylumas, neprieinamumas – tai Balį Sruogą darė įdomesnį, išskirdavo iš minios, todėl buvo visų kviečiamas ir moterų apsuptas. Nors apiplyšęs, menkai pavalgęs, bet – poetas.
Studijų laiku parašyti Balio Sruogos kūrybos eilėraščiai spausdinami "Bare", "Aušrinės keliuose", "Santaroje". 1915-1917 metais rašyti eilėraščiai sudaro pirmąjį rinkinį "Saulė ir smiltys" (1919 m.). 1923 metais išleidžiamas antrasis eilėraščių rinkinys "Dievų takais". Žavėjęsis to meto rusų simbolistų poezija ir savo kūrybą patraukia į tą literatūros kryptį. Taip jis į mūsų literatūrą atneša lietuviškąjį simbolizmą.
1918 metų pavasarį Balys Sruoga grįžta į tėviškę, paskui į Vilnių, kur mokytojauja Onos Mašiotienės gimnazijoje ir dirba švietimo įstaigoje.
Iš Vilniaus B.Sruoga 1919 metų pradžioje atsiduria Kaune, kur visu entuziazmu įsijungia į jaunos valstybės atkūrimo darbą. Čia taip pat dalyvavo lietuvių meno kūrėjų draugijos "Vilkolakis" veikloje.
1921-1924 Balys Sruoga studijuoja į Miuncheno universitete. Baigiant universitetą parašo disertaciją "Lietuvių liaudies dainų poetika"
Grįžęs į Lietuvą Balys Sruoga Viekšniuose 1924 metų kovo 22 dieną veda Vandą Daugirdaitę. Naujojo gyvenimo žingsniai buvo Klaipėdoje, kur dirbo "Klaipėdos žinių" redakcijoje. 1924 metų rudenį persikelia gyventi į Kauną, pakviestas profesoriauti universitete; visą laiką organizuoja bei veda slavistikos ir teatro seminarus. Atgavus Vilnių, persikelia į Vilniaus universitetą, išbūdamas profesoriumi iki arešto.
Balys mėgo keliauti. Aplankė Paryžių, Švediją, Vokietiją, Italiją, Varšuvą, Šveicariją. Iš tų kelionių parsivežė dar platesnį europiečio akiratį ir eilėraščių ciklą "Alpėse" (1929 m.)
1930 metais išleidžiama "Milžino paunksmė", 1933 metais "Baisioji naktis", "Radvila Perkūnas", "Aitvaras teisėjas", "Giesmė apie Gediminą", "Čičinskas" ir kt. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-23
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis23.76 KB
AutoriusRuta
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasVitalija Marojan
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Drama Balio Sruogos kuryboje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Vytauto Didžiojo universiteto "Rasos" gimnazija / 4 Klasė/kursas
  • Vitalija Marojan
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą