Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Aistis (5)

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Biografija. Kūrybos apžvalga. Jonas Aistis – lietuvių eleginės lyrikos klasikas. Raštai. Svarbiausios poeto gyvenimo datos. Eilėraščio analizė.

Ištrauka

Jonas Aistis - vienas žymiausių lietuvių lyrikų, eseistų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas. Populiariausias savo laiku lietuvių poetas: besimokantis jaunimas atmintinai mokėjo kone visą jo kūrybą.
Biografija

Jonas Aleksandravičius gimė 1904 m. Joninių naktį (pagal naująjį kalendorių liepos 7 d.) Kampiškių dvaro kumetyne, užnemunėje. Tėvas – dvaro kalvis. Kartu su aštuoniomis samdinių šeimomis gyveno šiaudais dengtame ilgame kumetyno pastate, mediniame, kaip ir visi dvaro trobesiai, stūksoję įlūžusiais stogais ir griūvančiomis sienomis.
Kazys Aleksandravičiui, poeto tėvas, 1901 m. vedė Marijoną Razulevičiūtę iš Rusonių kaimo. Kazio tėvų žemė buvo padalinta dviem vyresniesiems sūnums, o jam, išmokytam kalvystės amato, žemė nebepriklausė ir jis turėjo palikti tėviškę, Gastilionių kaimą.
Jauna šeima neturėjo lėšų nuosavai kalvei įsigyti, todėl Kazys Aleksandravičius kalviaudavo po aplinkinius dvarus.
Keliaujančio iš vienos vietos į kitą kalvio šeima (su trimis vaikais) 1907 m. rudenį tapo Rumšiškių miestelio gyventojais ir žemdirbiais. Čia poetas patyrė pirmuosius vaikystės įspūdžius.
Namas buvo mažais langais, jis stovėjo šalia Kokalnio piliakalnio. Ten augo ąžuolai, liepos, laukinės kriaušės, buvo kasamas juodasis molis. Piliakalnio papėdėje tekėjo Pravienos upelis. Tie reginiai ne kartą atgis poeto eilėraščiuose kaip prarasta palaima, atsidūrus toli nuo Lietuvos.
Pro galinį trobos langą buvo matyti šimtamečių pušų šilas. Vaikai lakstydavo į šilą uogauti ir grybauti.
Sekmadienį tėvas, apėjęs laukus, skaitydavo knygas. Jis mėgo pokalbius apie religiją ir mokslą. Buvo baigęs pradžios mokyklą. Įsirašęs į Šv. Kazimiero draugiją, gaudavo jos leidinius, tačiau beletristiką niekino. Nerūkė ir negėrė, buvo minkšto ir nuolaidaus būdo. Supykdytas išeidavo į ganyklą ir melsdavosi. Jau suaugusiam sūnui atrodė, kad ,,poetinę širdį" paveldėjo iš tėvo, o polemikos įkarštį iš motinos. Apologijoje ,,Kalviui iš pašaukimo" yra parašęs: ,,Aš tiek išmokau iš savo tėvo, ir jis man tiek yra davęs, ko nei vienas profesorius, nei vienas mokytojas, o aš jų turėjau visą šūsnį, nėra davęs".
Motina, beraštė, mėgo klausytis skaitomų knygų. Turėjo imlią atmintį, mokėjo itin vaizdžiai nupasakoti patirtus ar girdėtus atsitikimus. Savo vaikus griežtai prižiūrėjo. Buvo smarki – visur turėjo būti jos viršus. Senatvėje sirgo šizofrenija.
Stiprūs buvo didelės šeimynos ryšiai: vyresnieji augino mažuosius, visi kartu meldėsi, sėsdavo prie bendro stalo, eidavo į laukus ir į bažnyčią. Tėvas vesdavosi į kalvę prie dumplių, motina į daržus rauti žolių. Žiemos vakarais senelis pasakojo apie naktigones ir vaiduoklius, motina apie vilkolakius. Užaugęs glaudžioje kolektyvinio buvimo ir šeimos ryšių aplinkoje, poetas sakėsi: ,,Esmi draugės, ne atsiskyrėlis tipas. Ir net pačios vienumos bijau".
Tačiau kaimo bendruomenė kalvio šeimą, šaukiamą Kuosomis, tebelaikė įsibrovėliais. Niekdariai supjaustydavo kalvės dumples, išnešdavo priekalą, motina turėdavo parduoti išaustas drobes, kad kalvėje vėl būtų galima darbuotis. Kai Jurgis Simonavičius užrašė savo žemę sūnėnui, Rumšiškių vyrija paskyrė jam ganyklos sklypą už 3 km nuo miestelio. Tenai Dovainonyse, reikėjo pasistatyti trobas, išlaikyti 2 arklius ir 3 karves. Iš pradžių samdė pusbernį, paskui į darbą įkinkė vaikus. Jonukas buvo pratinamas kalviauti. Buvo mažo ūgio, čiuplutis, strazdanotas, rudaplaukis berniukas. Jis dažnai sirguliavo, buvo lėtas.
Jonukas buvo labai gabus vaikas. Mokytoja S. Vaicekauskienė, šiek tiek pamokiusi, 1919 m. rudenį išsivežė į Kauną. Tėvas manė – atsiimti mokyklos baigimo pažymėjimo, o jis išlaikė egzaminus į antrą gimnazijos klasę. Motina tikėjosi, kad Jonas bus kunigu, tačiau jis to nenorėjo ir pasirinko kitą kelią.
Namų papročiai įskiepijo pagarbą ir paklusnumą tėvams, kasdieninę maldą. Iš gimtųjų namų jis išsinešė stiprų šeimos jausmą. Tai ne tik emocinis ryšys su artimaisiais, bet ir šilto bendravimo, išsišnekėjimo, intymaus atvirumo būtinybė, gražaus sutarimo, pasižmonėjimo, kolektyvinio buvimo poreikis. Nesusitaikęs su varguolių vaiko socialine kilme ir žeminančia Kuosiuko pravarde, jis sugėrė atmintin to kaimo išmintį, ilgesingas piemenų melodijas, kalvės lankytojų vaizdingas ištarmes.
Po daugelio skaudaus išsiskyrimo metų jis parašė motinai: ,,...Tai jūs ir ta Rumšiškių žemė mane padarė tuo, kuo aš esu".
1907–1913 m. gyveno Rumšiškėse, o 1913–1919 m. – Išlauže.
Mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje, vėliau - Kauno "Aušros" gimnazijoje. Rumšiškių mokytojų buvo įvertintas kaip gabus vaikas, tačiau gimnazijos mokslus ‚stūmė" gana sunkiai (trečioje klasėje buvo paliktas antriems metams). Būdamas gimnazistas, 1926 metais "Ateities" žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį "Gegutėlė". Pirmuosius poetinius bandymus palaikė tuomet dar Jono Aleksandravičiaus klasės draugai - būsimasis "Pjūvio" redaktorius Petras Juodelis ir Antanas Miškinis. Juodelis poeto eilėraščius parodė Kaziui Binkiui, o šis juos entuziastingai įvertino ("Velnias žino, kaip stipru!). tai buvo didelis padrąsinimas droviam, užsisklendusiam savyje jaunuoliui. Binkis jam visą gyvenimą liks autoritetu - ir kūrybiniu, ir gyvenimiškuoju, savotišku romantiniu herojum, kurio pragerti dvarai tarpukario Lietuvoje buvo legenda. Kiek vėlai Aistis net išmėgins bohemiškąjį Binkio gyvenimo būdą.
1927 metais Jonas Aleksandravičius įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos, tuo pat metu dirbo raštininku žemės ūkio banke.
Studijavo tik septynerius metus, iki 1932 - ųjų. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-16
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis17.79 KB
Autoriusdeimantė
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaPanevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Aistis (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazija / 10 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą