Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Henrikas Nagys (2)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Henrikas Nagys. Biografija. Kūryba. Eilėraščiai.

Ištrauka

Henrikas Nagys – poetas, literatūros ir meno kritikas, vertėjas. Gimė 1920m. spalio 12 d. Mažeikiuose. Vytauto Didžiojo universitete Kaune studijavo lituanistiką ir germanistiką. Pasitraukęs į vakarus, studijas tęsė Vokietijos ir Austrijos universitetuose ir įsigijo daktaro laipsnį. H. Nagys yra buvęs "Literatūros lankų" (1952 – 1959) redakcinio kolektyvo narys ir savaitraščio "Nepriklausoma Lietuva" redaktorius. Į lietuvių kalbą yra išvertęs vokiečių, amerikiečių ir latvių poezijos. Poetas yra dėstęs Monrealio universitete ir vedęs aukštesniuosius lituanistikos kursus; mokytojavo Monrealio vid. mokyklose. 1996m. rugpjūčio 3d. Monrealyje po sunkios širdies ligos H. Nagys mirė.
Poetas gimė geležinkelio tarnautojo šeimoje. Mažeikiuose poetas gyveno trumpai, nes tėvą dažnai kilnojo iš vienos vietos į kitą. Tačiau H. Nagio poezijoje minima almanti Ašva, Ventos upė, Žemaitija – įrodymas, jog jis tvirtai įaugęs į šią žemę.
Štai kaip poetas kalba apie save:
"Gimiau 1920m. spalio 12d. Mažeikiuose, visai netoli geležinkelio stoties. Tėvas tarnavo Lietuvos geležinkeliuose, todėl Lietuvoje visados gyvenau netoli nuo geležinkelio bėgių ir nuolat teko kartu su tėvais kilnotis iš vienos stoties į kitą.
Tėvas – Augustinas Nagys – žemaitis, gimęs Buknaičių kaime, visai netoli Mažeikių ir Latvijos sienos. Motina – Antanina Grundmanis – latvė, gimusi Kuršo žemėje (Kurzeme), bet gyvenusi su tėvais Mažeikiuose, arti nuostabios mano vaikystės upės Ventos. Iš senelės (Emilijos Peters) ir motinos išmokova (su dvynuku broliu Martynu) nuo pat mažumės latvių ir vokiečių kalbų. Trikalbė buvo ir septyneriais metais už mus vėliau gimusi sesutė Zinaida (Liūnė Sutema). Netrukus prasidėjo mūsų šeimos odisėja.
Trumpai paminėsiu miestų vardus, nes tiekoje vietovių – ir vis prie traukinio stočių – teko gyventi ir tiekoje mokyklų mokytis. Iki 1931m. Radviliškyje, iki 1932m. Kaune, iki 1935m. Skuode, iki 1939m. Šilutėje (lankiau gimnaziją Pagėgiuose), iki 1940m. Kėdainiuose, iki 1941m. vasaros Naujojoje Vilnioje (universitetą lankiau Kaune), o iki 1944m. vasaros – vėl Kėdainiuose, iš kur liepos mėnesį palikau Lietuvą.
Vokiečių okupacijos metais studijavau nebe architektūrą (Vytauto Didžiojo universitete) ir dailę (Meno mokykloje), bet germanistiką, lituanistiką, meno istoriją. Lankiau ir filosofijos paskaitas, ir dr. Juozo Girniaus privatų seminarą.
Vokietijoje teko pagyventi darbo lageryje (iš kurio pabėgau) dirbant Vokietijos geležinkelių paprastu darbininku, ir karui baigiantis – susiradus tėvus, senelę ir seserį – dar kelias savaites buvau atsikūrusios laisvos Austrijos geležinkeliečiu.
1945m. įstojau į Insbruko (Innsbruck) universitetą ir jį baigiau 1949m., parašęs disertaciją apie austrų poeto Georgo Traklio kūrybą, dr. phil. laipsniu. Studijavau trumpai dar ir Breisgau Freiburge (Freiburg i. Br.), Vokietijoje, germanistiką ir meno istoriją. Freiburge dėsčiau kurį laiką vokiečių kalbą dail. V. K. Jonyno vadovaujamoje Meno mokykloje. Iš šio miesto 1949m. rudenį iškeliavau į Ameriką ir po kelių mėnesių persikėliau Kanadon. Tebegyvenau Monrealio (Monreal) mieste, kuriame dirbau komerciniu dailininku, dėsčiau trumpai Monrealio universitete, o vėliau gimnazijoje (1968 – 1985).
Tai tiktai griaučiai, nuoga statistika. Karo baisybės, DP (taip mes buvom vadinami pokarinėje Vokietijoje – išvietintieji žmonės), buitis ir vargingas įsikūrimas ne savo žemėje – neaprašomi keliais žodžiais. Reikėtų atsiminimų knygos, kurios tikriausiai neparašysiu.
Eilėraščius rašyti pradėjau anksti, bet atspausdinau pirmuosius 1937m. Vertimus iš vokiečių ir latvių kalbų ir originalius eilėraščius spausdinau "Ateityje", "Mokslo dienose", "Naujojoje romuvoje", "Židinyje" ir dar keliuose nepriklausomybės laikmečio leidiniuose. 1939m. redaktoriaus Juozo Keliuočio buvau įrašytas nuolatinių "Naujosios romuvos" bendradarbių sąrašan (anot tuometinio mano literatūros mokytojo Kėdainiuose Juozo Paukštelio, "geron draugijon" tarp V. Mykolaičio – Putino ir Salomėjos Nėries). Pirmosios sovietų okupacijos metais nepaskelbiau nieko. Vokiečių okupacijos metais spausdinau savo poeziją ir vertimus įvairiuose periodiniuose leidiniuose ir almanachuose. Buvau sudaręs pirmąjį rinkinį, bet rankraščių tiktai dalį sesuo atvežė Vokietijon. Jie atspausdinti rinkiniuose "Eilėraščiai" (1946) ir "Lapkričio naktys"(1947).
Kanadoje gyvendamas parašiau ir buvo išleisti šie rinkiniai: "Saulės laikrodžiai" (1952), "Mėlynas sniegas" (1960), "Broliai balti aitvarai" (1969) ir "Prisijaukinsiu sakalą" (1978). 1987m. išėjo puošnus leidinys, dailininko Telesforo Valiaus iliustruotas, Rainerio Marijos Rilke‘s poemos vertimas "Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį" ir tais pačiais metais tekstas kantatai "Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva" (muzika Aleksandro Stankevičiaus). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-30
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis81.07 KB
AutoriusAugis
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasBundonienė
Švietimo institucijaVilniaus Žvėryno gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Henrikas Nagys (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Žvėryno gimnazija / 10 Klasė/kursas
  • Bundonienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą