Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Kristijonas Donelaitis (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kristijonas Donelaitis (5)

  
 
 
12345678
Aprašymas

Kristijono Donelaičio biografija. Kristijono Donelaičio asmenybė, vertybių sistema "Metuose". Kūrybos bruožai. Ištrauka iš "Metų" – "Pavasario linksmybės".

Ištrauka

Įžymusis lietuvių poetas Kristijonas Donelaitis gyveno ir rašė labai sunkiomis feodalinės priespaudos sąlygomis. Jo gimtajame krašte, Rytų Prūsijoje, nuo seno viešptavo vakiškieji feodalai. Valstiečiai vilko nepakeliamą baudžiavos jungą. Dar sunkesnė buvo to krašto lietuvių valstiečių, vadinamų būrų padėtis. Būrai – papročių ir tradicijų saugotojai. Jų gimtąją kalbą feodalai niekojo, gujo iš mokyklų. Rytų Prūsiją ištikęs badas ir maras (1709-1711 m.) sunaikino apie pusę gyventojų. Tuomet Prūsijos valdžia apgyvendino krašte daug kitataučių kolonistų- pietų vokiečių, šveicarų ir kitų. Tenykščiai lietuviai buvo pasmerkti nutausti.
Kristijonas Donelaitis gimė 1714 metais sausio 1 dieną Lazdynėlių kaime, anuometinėje Gumbinės apskrityje, neturtingų lietuvių valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo lietuvis, laisvas nuo baudžiavos ūkininkas. Kristijono motina anksti liko našlė, bet viena sugebėjo išauklėti vaikus: sūnus Pričkus tapo žinomu Karaliaučiaus auksakaliu, žymiu muzikos, fizikos, bei laikrodžių meistru. Jis garsėjo pirmuoju Prūsijoje pagamintu fortepijonu. Kiti broliai taip pat pasižymėjo darbštumu. Kristijonas pasirinko kunigo kelią, bet ir jis buvo gabus mechanikas,mėgęs konstruoti barometrus, laikrodžius, šlifuoti stiklus, padarė antrąjį Prūsijos fortepijoną, be to užsodino sodą. Su dideliu vargu jis prasimušė į mokyklą – baigė Karaliaučiaus ( dabar Kaliningradas ) universitetą. Kristijonas Donelaitis, be gimtosios lietuvių kalbos, mokėjo keletą kitų kalbų, tai yra: graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų ir vokiečių. Buvo gerai susipažinęs su antikine, baroko ir klasicizmo literatūra. Kurį laiką jis vertėsi kaip muzikos mokytojas. Po to vedęs Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Aną Reginą. Manoma, kad tada mokytojaudamas Donelaitis jau rašė pasakėčias, kurias galėjo skaityti mokyklos auklėtiniams.
1743 metų pavasarį Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio parapijos pastoriumi ir ėjo šias pareigas iki mirties.Tolminkiemyje jis pastatė naują bažnyčią, mokyklą, pastorių našlių namą. Pastoriaus pareigos padėjo gerai pažinti valstiečių buitį, moralinę ir socialinę kaimo padėtį. Manoma, kad palankesnės literatūros kūrybos sąlygas susiklostė po 1765 metų. Tuo metu Donelaitis vertė giesmes į lietuvių kalbą, parengė pamokamąją knygelę ūkininkams. Tuo laiku buvo sukurtos ir keturios epinio pobūdžio giesmės. Be to, išliko šešios pasakėčios lietuvių kalba, keli proginiai eilėraščiai vokiečių kalba, religinės giesmės. Retkarčiais pas Donelaitį rinkdavosi siauras namų bičiulių – kaimyninių parapijų pastorių,ratelis, šeimininkas skaitydavo savo poeziją, skambindavo namų darbo fortepijonu.
Kristijonas Donelaitis mirė 1780 metų vasario 18 dieną, ir buvo palaidotas Tolminkiemyje, bažnyčioje.
Nė vieno savo grožinio kūrinio Donelaitis neišspausdino. Poetui mirus, rankraščius jo žmona perdavė šeimos bičiuliui, kaimyninio Valtarkiemio pastoriui J. Jordanui. Po to jie pateko į Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos rankas. Pastarasis išleido keturias Donelaičio giesmes, pavadinęs jas Metais, ir pasakėčias. Rėzos sugalvota Metų antraštė bei giesmių sudėliojimo tvarka prigijo visam laikui.

Kristijonas Donelaitis buvo temperamentingas,jautraus charakterio žmogus. Tai atsispindi ir jo kūryboje, ir archyviniuose dokumentuose.
Poetas buvo aukštos moralės žmogus. Sentvėje jis rašė vokiškai "žinias" apie parapiją būsimajam Tolminkiemio klebonui. Be abejo, teisingai save taip apibūdino: "Aš iš prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir klavesinu, bet skambindamas ir dainuodamas būdavau moralus".
Kristijonas Donelaitis troško atsidėti kūrybai, mokslui. Spėjama, kad gyvsidabrio garai, kurių negalėjo išvengti dirbdamas barometrus, bus labai pakenkę jo sveikatai.
Ryškus Kristijono Donelaičio asmenybės bruožas – nusistatymas prieš nuožmius ponus ir demokratiškas lietuviškumas. Labai gerbė paprastus kaimo žmones ir puoselėjo lietuvių kalbą.
Kristijono Donelaičio demokratiškumas, artimumas lietuviams baudžiauninkams meniškai išreikštas kūryboje.
Tartum milžiniškas kalnas iškyla XVIII amžiaus lietuvių literatūroje Kristijono Donelaičio kūryba. Svabiausias jo kūrinys – idilinė poema "Metai".
Vokiečių kolonistų atnešamai vokiškai civilizacijai, Kristijonas Donelaitis stengėsi pastatyti priešais lietuvių tautinę kultūrą, senovinius lietuvių papročius ir taurų gyvenimo būdą. Jo pamokymai įterpti gamtos paveiksluose, gyvenimo scenose, darbų vaizduose. K. Donelaičio pamokymai: religiniai moraliniai ar praktiški ūkiški. "Vasaros darbuose" kalbama apie pupų ir žirnių rinkimą, avižąpjūtę ir miežiąpjūtę, kanapių, linų ravimą ir karšimą. Ir vis raginami būrai neapsijuokti prieš kitataučius. Nelieka užmirštas ir grybavimas, taip pat riešutavimas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-08
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis15.11 KB
Autoriustetervine
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas9
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kristijonas Donelaitis (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • 9 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą