Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jonas Jablonskis (2)

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Jono Jablonskio gyvenimas. J. Jablonskio kelionės po įvairius miestus. J. Jablonskio darbai. Bendrinė kalba. Kalbos norminimo principai. 1901 m. Gramatika. 1925 m. "Lietuvių kalbos vadovėlis". Žemaitės raštų redagavimas.

Ištrauka

Gilinantis į žymaus žmogaus — visų pripažinto rašytojo, mokslininko ar visuomenės veikėjo — biografiją, mums dažnai knieti patirti, kaip jis pasidarė toks garsus, kaip pasiekė tokias mokslo ar meno aukštumas.
Kaip matysime, Jablonskio gyvenimas ne ką skyrėsi nuo kitų lietuvių inteligentų, gimusių XIX a. šeštajame—septintajame dešimtmetyje, gyvenimo— nei išskirtinių gabumų, nei rožėmis kloto kelio. Tačiau per tą laiką, kuris praėjo nuo Jablonskio gimimo, daug kas neatpažįstamai pasikeitė: žmonės, santvarkos, net vietų vardai.
Per savo amžių jis išspausdino apie 460 straipsnių straipsnelių, išleido šešis gramatikos vadovėlius, dvi chrestomatijos ,,Vargo mokyklai" dalis (keli leidimai), daug verstų knygelių. Vis dėlto tie skaičiai ne ką mums sako apie Jablonskio darbų reikšmę.
Šiandien sunku nustatyti, kiek per tą laiką knygų ir kitokių darbų Jablonskis yra redagavęs, taisęs jų kalbą, konsultavęs. Tuo laiku kiekvienas autorius, nepasitikintis savo kalbos mokėjimu, bet norintis išleisti knygą taisyklinga kalba, stengdavosi pasitarti su Jablonskiu.

Jonas Jablonskis gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėlių kaime, netoli Kudirkos Naumiesčio. Jo lovai Juozas ir Agnieška (prieš ištekėdama — Šipailiūtė) turėjo 40 margų l ūkį. Sodyba buvo labai gražioje vietoje: gal nė už varsnos ramiai plaukė gražuolė Šešupė, skyrusi Rusijos imperiją nuo Vokietijos. Taigi visai prie pat valstybės sienos. Pro pirkios langus, jei ne medžiai, galėjai matyti Naumiesčio bažnyčios bokštus.
Vėliau, 1872 m., kai Jonukas mokėsi Marijampolės gimnazijoje, tėvai šį ūkį pardavė ir nusipirko kitą Meištų kaime, kurį nuo Naumiesčio skyrė Šešupė (dabar jau Kudirkos Naumiesčio dalis). Čia buvo dar linksmiau: daugiau draugų, laisvai galėjo maudytis upėje ar plačiose lankose laidyti ilgauodegius aitvarus.
Jonukas augo didelėj šeimoj. Tėvas buvo vedęs antrą kartą: už Jonuką buvo trys vyresni pirmosios žmonos vaikai — brolis ir dvi seserys. Jonukas turėjo dar du tikrus brolius ir jaunėlę se-sutę.Vaikui, aišku, dideliam būry smagu, bet tėvams buvo daug rūpesčio, kaip išmaitinti tokią didelę šeimą, kaip visus išleisti į žmones. Vyriausiajam., kaip įprasta, lieka ūkis, dukroms priklauso dalys. O jaunesnieji sūnūs? Būtų gera leisti į mokslus. Į mokslus — tai reiškia į kunigus. Reikia tik keturių gimnazijos klasių, o paskui, baigęs Seinų seminariją, su kaupu grąžins išleistas mokslui lėšas. Na, ir garbė didelė: to laiko tikintiems žmonėms kunigas rodėsi garbės viršūnė.
Pradžios mokykla. 1869 m. rudenį Jablonskiai savo Jonuką nugabena į Naumiesčio pra-džios mokyklą. Kad nereikėtų vaikščioti iš namų, apgyvendina pas motinos brolį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-13
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.99 KB
Autoriuschuliganke23
Viso autoriaus darbų17 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jonas Jablonskis (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą