Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Žemaitės gyvenimas ir kūryba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Žemaitės gyvenimas ir kūryba

  
 
 
12345
Aprašymas

Įvadas. Gyvenimas ir asmenybė. Žemaitės kūryba. Išvados.

Ištrauka

Kukliame, bet prasmingame Žemaitės antkapyje Kapsuko kapinėse iškaltas trumpas užrašas: " Liaudies rašytoja Žemaitė ".Šiais žodžiais tiksliai išreikšta Žemaitės kūrybos ir gyvenimo esmė. Turbūt nėra kito lietuvių rašytojo, kurio kūryboje taip tikroviškai ir spalvingai, tokia turtinga ir išraiškinga liaudies kalba būtų pavaizduotas Lietuvos kaimo gyvenimas.
Žemaitė – ne tik įžymi rašytoja, realizmo srovės atstovė, bet ir tauri asmenybė. Iš Žemaitės portretų žvelgia į mus senyva moteris, valstietiška skarele ir inteligento veidu . Atviras, ramus, tačiau valingai suspaustomis lūpomis veidas bylote byloje, kad tai žmogus, pakėlęs daug vargo, bet išlaikęs deramą dorumą, įgijęs didelės gyvenimo patirties ir išminties. Lietuvių literatūros istorijoje ji suvaidino novatorišką idėjinį ir meninį vaidmenį. Žemaitė pirmoji prozoje ėmėsi plataus epinio tikrovės vaizdavimo, svarbiausią dėmesį skirdama socialiniams gyvenimo reiškiniams bei kritiškam jų vertinimui. Savo kūryba ji pagilino meninį žmogaus interpretavimą, atnaujino lietuvių prozos poetiką.
Įžymioji lietuvių rašytoja Žemaitė – tikroji pavardė Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė – gimė 1845 m. birželio 4 d. neturtingų Žemaitijos bajorų šeimoje Bukantės dvarelyje ( dabar Plungės raj. ), kur tėvas tarnavo ūkvedžiu, o motina šeimininke. Nors Beniuševičiai galėjo didžiuotis vien savo bajoriška kilme, jie laikėsi luomo tradicijų ir jų dvasia augino dukteris. Beniuševičių šeimoje augo keturios mergaitės: Emilija, Petronėlė, Julija ir Juzefa. Vaikai buvo auklėjami pagal to meto papročius ir dvasią – griežtai, bet ne despotiškai. Tačiau šeimoje vyravo šilti, nuoširdūs santykiai. Šeimoje viešpatavo darbo atmosfera. Motina nudirbdavo visus nemažo ūkio šeimininkės darbus. Kai mergaitės kiek praaugo, buvo pristatytos prie darbo. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai, ribojamasi nuo valstiečių. Tačiau Julija nuo mažens bendravo su lažininkų vaikais, nesigėdijo lietuvių kalbos. Mokyklos lankyti būsimai rašytojai neteko. Skaityti ir rašyti pramokė tėvas. Paaugusi buvo atiduota į Šėmų dvarą, netoli Žarėnų, kur kartu su turtingomis pusseserėmis trejetą metų mokėsi privačiai. Nors ir " prašokdama " pradinės ano meto mokyklos lygį, jos mokslų programa nebuvo plati, ribojosi elementariomis istorijos, geografijos, lenkų literatūros žiniomis, aritmetikos pradmenimis, pažintim su prancūzų kalba. Bet, gyvendama Šėmose, guvi, imlaus proto Julija savo žinias pildė bei dvasinį akiratį plėtė savarankiškai. Ji daug skaitė, ypač lenkų rašytojų kūrybą, net bandė kurti lenkiškai eiles. Netrukus pati ėmė pelnytis duoną. Eidama devynioliktus metus dirbo kambarine Džiuginėnų dvare prie Telšių. Čia 1865 m. bajoraitė Julija Beniuševičiūtė ištekėjo už to paties dvaro eigulio, buvusio baudžiauninko Lauryno Žymanto. Šiomis vedybomis būsimoji rašytoja dar labiau atsiribojo nuo bajorijos luomo bei lenkiškos jo orientacijos, artėjo prie liaudies ir ilgainiui visiškai sutapo su valstiečiais. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-20
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis15.39 KB
Autoriustoma
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zemaites gyvenimas ir kuryba [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą