Vytautas Mačernis (4)

Biografija. "…aš norėčiau, norėčiau visiems nušviesti kelius." Vizijos. Mano atsiliepimai. V.M. draugų pasakojimai. Truputis istorijos. Jo eilės: Laiškas mirusiam draugui. Don Quijote. Zancho Panza. Don Kichoto ir Sančo Pansa pokalbis. Pamišėlio užrašai. Pasikalbėjimas su mama. Apie trūnijantį medį. Mirties paveikslas.

Vytautas Mačernis – ryški, spalvinga žvaigždė, žybtelėjusi Lietuvos padangėje ir be laiko užgesusi . Gyveno poetas vos 23 metus ir 133 dienas, o paliko įvairaus turinio, stiliaus bei žanro poetinius kūrinius: vizijas, sonetus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius.
Jaunuolis anksti subrendo, buvo uždaras, rimtas, susimąstęs ne pagal metus. Kai bendraamžiams rūpėjo pasilinksminimai ir merginos, jis skaitė F.Nyčę, domėjosi egzistencijos filosofija, svarstė amžinąsias žmogaus būties problemas. Jį galima būtų pavadinti žmogaus gyvenimo prasmės ieškotoju.
Būdamas 17 metų, Vytautas Mačernis parašė eilėraštį "Vizija" , kuris vėliau, atsisakius paskutiniojo posmo, virto svarbiausio jo gyvenimo kūrinio įžanga.

Poetui buvo lemta gyventi audringiausių mūsų epochos laikotarpiu, siaučiant prieškario ir karo audroms, kai daugelis jaunų žmonių, negalėdami susitaikyti su sovietinės valdžios atėjimu, nusprendė palikti Lietuvą. 1944 m. spalio 7 dieną Vytautas Mačernis taip pat traukėsi į Vakarus. Palikęs bendrakeleivį Donatą Banionį, Vytautas brikele važiuoja į Žemaičių Kalvariją apsidairyti, ar nėra ten rusų. Tuo pat metu iš kitos pusės riedėjo rusų tankas. Norėdamas patikrinti, ar esama miestelyje vokiečių, ir paleido kontrolinį šūvį. Sviedinys sprogo už kelių metrų nuo V.Mačernio brikelės. Viena skeveldra buvo lemtinga. Arklys pats parvežė poetą į gerų pažįstamų, pas kuriuo Vytautas dažnai lankydavosi, kiemą. Tik sutemus atvažiavo motina ir, paguldžiusi sūnų į paprastą lentinį karstą, nuvežė į Šarnelę, Vytauto gimtinę. Palaidojo jį ne kapinėse, o ant kalnelio, netoli sodybos, po svyruokliais beržais.
Vytautas Mačernis, kaip Kazys Bradūnas, A.Nyka-Niliūnas ir kiti., priskiriamas žemininkų grupei. Tačiau skirtingai nei kiti, jis guli savoje žemėje, Žemaitijos vidury.

Pirmąkart poeto knyga išėjo 1947 m. Romoje: Vytautas Mačernis. Vizijos.
Vilniuje poezijos knyga buvo išleista tik 1970 –aisiais: Vytautas Mačernis. Žmogaus apnuoginta širdis.

Kaip jau sakiau, Vytautą viliojo užjūrio kraštai, kelionės, Kanada. Jo artimas draugas štai ką apie tai papasakojo:" –Pro dulkinus topolius ir gluosnius anapus Nemuno matyti Šamčių nameliukai, mudu einam paplente, Vytautas labai nekavalieriškai užmetęs savo plaštaką man ant peties traukia: ...