Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Gabrielė Petkevičaitė - Bitė
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gabrielė Petkevičaitė - Bitė

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Biografija. Gabrielės Petkevičaitės – Bitės memorialinė ekspozicija. Išvados.

Ištrauka

Gabrielė Petkevičaitė – Bitė yra labai nusipelniusi lietuvai savo kuriniais. Ji augo Joniškėlyje, ten pat ir mokėsi. Gabrielė yra garsi rašytoja, publicistė ir visuomenės veikėja. Jos veiklai užaugus didelę įtaką turėjo tėvas. Jos dėka buvo įsteigta dau fondų, kurių dėka daugybė studentų galėjo baigti mokslus. Aš pasirinkau rašyti apie šią rašytoją, nes ji daug nusipelnė Lietuvos spaudai ir mokyklų formavimuisi.

Rašytoja, publicistė, visuomenės veikėja Gabrielė Petkavičaitė, savo raštus pasirašinėjusi Bitės slapyvardžiu, gimė 1861 m. kovo 18 (30) dieną Puziniškyje (Panevežio raj.) bajorų šeimoje. Rašytojos tėvas Jonas Petkevičius vertėsi gydytojo praktika, buvo labai demokratiškas, atsidavęs savo darbui ir tautos reikalams žmogus. Demokratiška buvo visa Petkevičių šeima, bet didžiausią įtaką Gabrielės charakterio formavimuisi darė tėvo pažiūros veikla.
1865 m. Petkevičių paskyrus Joniškėlio ligoninės gydytoju, čia persikėlė visa šeima. Penkerių šešerių metų Gabrielę privačiai ėmėsi mokyti tuo metu Joniškėlyje gyvenęs Laurynas Ivinskis. Pora metų jis ne tik mokė mergaitę lenkų kalbos, aritmetikos, Lietuvos istorijos, geografijos ir gamtamokslio, bet ir buvo vienas artimiausių žmonių, įdiegęs būsimajai rašytojai žinių troškimą, darbštumą, turėjęs daug įtakos Petkevičaitės charakterio formavimuisi.
Išvykus mokytoui iš Joniškėlio, iškilo tolesnio mergaitės lavinimo problema. Anksti mirus motinai, vaikai buvo mokomi pačių Petkevičių namuose. Kadangi valstybinės Lietuvos mokyklose buvo intensyviai vykdoma rusifikacija, dauguma šviesesnių žmonių stengėsi savo vaikus leisti į nebe taip rusinamas Kuršo gubernijos mokyklas. Į Mintauja buvo išleista ir Pekevičaitė. Čia ji baigė privatų vokišką pensioną ir aukštesniąją mergaičių mokyklą. Izoliuota privačių mokyklų aplinka neleido būsimajai rašytojai įsilieti į platesnį tautinį ir visuomeninį tenykščių lietuvių gyvenimą. Tuo metu jau gana daug lietuvių mokėsi Mintaujos valstybinėje gimnazijoje, tarp jų buvo tautiškai susipratusių ir aktyvių jaunuolių, tačiau Petkevičaitė su jais nebendravo. Vis delto mergaičių pensionas ir mokykla paskatino ją užsiimti prasminga veikla, visuomenei naudingu darbu. Asketiška aplinka, atšiaurios mokymosi sąlygos Mintaujoje sukėlė sunkią ligą, kuri persekiojo Petkevičaitę visągyvenimą.
Baigusi aukštesniąją kokyklą ir išlaikiusi Mintaujos gimnazijoje egzaminus, Petkevičaitė gavo namų mokytojos diplomą ir 1879 m. grįžo į Joniškėlį, nes reikėjo paramos vienišam tėvui. Petkevičius skatino dukterį dirbti kultūrinį ir švietėjišką darbą savo aplinkoje ir kartu tvarkyti namų ūkį. Nepasinaudojus diplomu, Petkevičaitė ėmė slapta mokyti Joniškėlio gyventojų dukteris, ieškoti kitokios prasmingos visuomeninės veiklos. Ji šelpia gabius, bet neturtingus moksleivius, kviečiasi į savo namus apylinkės dainininkus dainuoti liaudies dainų, pati jų tarpe skleidžia A. Strazdos, D. Poškos, S. Stanevičiaus, A. Baranausko kūrinius.
Petkevičaitė stengėsi toliau mokytis – baigė vienmečius bitininkystės ir sodininkystės kursus. Užsiveisė bityną, parašė lietuvišką knygelę apie bites (ji nebuvo išspausdinta), Bitę pasirinko savo slapyvardžiu.
Savišvietai pravertė ir tėvo biblioteka, kur buvo daug orginalių ir verstinių Vakarų Europos, lenkų, rusų rašytojų kūrinių, knygų visuomeniniais, istorijos, meno klausimais, laikraščių ir žurnalų, kuriuos nuolat užsisakinėjo Petkevičius.
Petkevičaitės kelias į lietuvių tautinio išsivadavimo judėjimą – tipiškas to meto bajoraitės kelias. Augdama demokratiškoje, bet palyginti izoliuotoje aplinkoje, ji nebuvo susijusi su aušrininkais. 1889 m. merginai į rankas patekęs pirmasis varpo numeris atitiko jos norąatsidėti naudingai veiklai ir sukėlė perversmą jos sieloje. Ypač didelį poveikį darė Varpe spausdinami V. Kudirkos "Tėvynės varpai". Petkevičaitė ėmė ieškoti ryšių su tautinio judėjimo veikėjais, susipratusiais jaunais inteligentais. Mokiusi vaikus lenkų, vokiečių, rusų kalbomis, ėmė mokyti juos tik lietuvių kalba. Kadangi laikraščiai skundėsi bendradarbių stoka, ėmėsi žurnalistės plunksnos – pradėjo rašyti korespondencijas, versti ir komentuoti užsienio saikraščių straipsnius. 1894 m. parašius apysaką Vilkienė, ji pateko ir į beletristų gretas.
Uždara, inertiška provincijos aplinka netrukdė Petkevičaitei suartėti su J. Jablonskiu, P. Avižoniu, bendrauti su P. Višinskiu, P. Mašiotu, J. Kriščiukaičiu-Aišbe, G. Landsbergiu. Ypač reikšminga buvo 1894 m. užsimezgusi pažintis su panašių siekimų bajoraite Jadvyga Juškyte, vėliau peraugusi į artimą draugystę ir bendradarbiavimą. Jos abi 1894 m. įsteigė garsiąją "Žiburėlio" draugiją, kurios įkvekėja ir spiritus movens pirmąjį veiklos dešimtmetį buvo Petkevičaitė. Ši draugija buvo įkurta nusižiūrėjus į kitų tautų draugijas, kurios palaikė ir skatino tautinio išsivadavimo judėjimą, rūpinosi liaudies švietimo kėlimu, inteligentijos ugdymu. "Žiburėlis" skyrė stipendijas, pašalpas moksleiviams ir studentams, nuo carizmo represijų nukentėjusiems veikėjams, rėmė rašytojus (Žemaitę, A. Kriščiukaitį-Aišbę, V. Kudirką, J. Biliūną). Net kai faktiškai draugijai jau nevadovavo, Petkevičaitė nenutraukė su ja ryšių – domėjosi jos veikla, kiek galėdama šelpė.
Petkevičių namai Joniškėlyje pamažu darėsi lietuviškosios veiklos centras. Čia įvairiomis dingstimis susiburdavo lietuvių inteligentai bei studentai. 1898 m. vasarą Petkevičaitės iniciatyva ir lėšomis buvo suorganizuota ekskursija po Lietuvą, jos metu norėta susitikti ir susipažinti su žymiais žmonėmis. Petkevičaitė, seserys Juškytės, P. Višinskis ir P. Avižonis aplankė Žemaitę, archeologą bei istoriką T. daugirdą, V. Kudirką, P. Kriaučiūną ir kt. Ypač gilų įspūdį Petkevičaitei paliko pažintis su V. Kudirka, kuris tuo metu jau sunkiai sirgo, bet liko nepalaužtas, atkaklus darbininkas, tautos žadintojas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-12
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis48.32 KB
AutoriusRolandas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas9
Mokytojas/DėstytojasJurgita Kaminskaitė
Švietimo institucijaMažeikių r. Plinkšių pagrindinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gabriele Petkevicaite Bite [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Mažeikių r. Plinkšių pagrindinė mokykla / 9 Klasė/kursas
  • Jurgita Kaminskaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą