Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>A. Vaičiulaičio gyvenimas ir kūryba
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

A. Vaičiulaičio gyvenimas ir kūryba

  
 
 
1234567891011121314151617181920
Aprašymas

Darbas pavadinimu "A. Vaičiulaičio gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Romanas "Valentina" - supoetinta drama apie meilę". Nepriklausomos Lietuvos literatūra. Neoromantizmas. Antanas Vaičiulaitis. Antano Vaičiulaičio charakterio bruožai. Kūrybos bruožai. Novelės. Proza. Magiškasis realizmas. Antano Vaičiulaičio kūrybinis palikimas. Vakaras sargo namelyje. Pelkių takas. Tavo veido šviesa. Valentina. Antanas. "Laukimo dienos" VI skyrius. "Aviliai" VII skyrius. Santrauka.

Ištrauka

Neprikalusomoje Lietuvojos valstybėje ėmė koncentruotis Kaune. Lietuviškų knygų leidyba ir vaidinimai dar buvo tęsiami okupuotame Vilniuje, tačiau Kaune 1920m. buvo įkurta visų meno rūšių kūrėjus jungiantiLietuvių meno draugija, kuri rūpinosi valstybės subsidijomis jos įsteigtiems operos ir dramos teatrams, dailės galerijai, meno mokyklai, literatūriniam žurnalui "Skaitymai". Suvalstybinus meno įstaigas ši draugija iširo griaunama politinės nesantarvės. Tad meninės grupuotės natūraliai ėmė kurtis pagal estetines arba politines pažiūras. Tik 1932 m. įsikūrė politiškai neutrali lietuvių rašytojų draugija, kurios nariai buvo įvairių pažiūrų kūrėjai. Jos rūpesčiu 1935 m. įsteigta valstybinė literatūrinė premija, taip pat atskirų leidyklų bei miestų literatūrinės premijos.
Lietuvių literatūra, įsijungusi nepriklausomybės laikais į Europos meninių srovių gyvenimą, per trumpą laiką obsorbavo būdingaiusius XX a. Meninės mąstysenos poslinkius ir modernias žanrines formas. Susitikimas su šiuolaikinėmis struktūromis pagreitino literatūros kitimo tempus, bet neišmušė jos iš vidinės logikos vėžių. Lietuvių literatūra, gyvavusi didelių socialinių ir politinių įtampų laike,iš esmes liko pagrįsta visuomenės atsakomybės patosu ir teigiama pasaulio sutvarkymo galimybe. Šio laikotarpio lietuvių literatūra, egzistavusi nacionalinio suverenumo sąlygomis, pasiekė tokį brandumą, žanrų ir stilių įvairovę, kad tapo atramine baze visai tolesnei lietuvių meninio žodžio raidai.
Pagrindinės šio laikotarpio literatūros kryptys:
• simbolizmas;
• impresionizmas;
• avangardizmas;
• realizmas;
• individualizmas;
• neoromantizmas.


Neoromantizmas

Neoromantizmas - XIX a. pab.–XX a. pr. meno srovė. Siekė atgaivinti romantizmo estetikos principus ir išraiškos formas. Romantizmo bruožus derino su realizmo, simbolizmo, impresionizmo bruožais, tai modernia forma perkartojamas romantizmas.
Neoromantizmui būdinga:
• natūralios žmogaus prigimties, gaivališkumo priešpriešinimas pasaulio utilitarizmui;
• emocingumas;
• dramatizmas;
• tautinis idealizmas;
• šiuolaikiškumas;
• romantizmo bruožų derinimas su realizmo, simbolizmo, impresionizmo bruožais;
• ilgesys kažko kito - trokštamo ir nepasiekiamo - yra psichologinis neoromantizmo pamatas;
• skatinimas keisti gyvenimą, aukotis dėl idealų;
• siekimas atgaivinti romantizmo estetikos principus ir išraiškos formas;
• grįžti prie tautos šaknų;
• suprasti savo tautos dvasią;
• sukurti savitą tautinį stilių;
• savo tautos kultūrą išvesti į pasaulį;
• sumoderninti kūrybos pasaulėvaizdį, todėl kreipė žvilgsnį į tai, kas nematoma (vidiniai išgyveni-mai, regėjimai, slapti patyrimai), į tai, kas nepasiekiama (visatos, kosmo¬so gelmės) ir neišsprendžiama (tikėjimo, Dievo problematika);
• dėmesys:
a) gamtai;
b) tautiniams motyvams;
c) ryšiui su mitologija ir tautosaka.
Vienišo žmogaus vaizdavimas dūžtančių formų pasaulyje - literatūroje būdinga visoms modernizmo atšakoms. Bruožai:
• Vaizduojamas suskaldytas pasaulis, vienišas žmogus (žmogus nesijaučia saugus, tikras, nes viskas yra laikina, trapu, nepastovu, prie nieko negalima prisirišti, nes vėliau pasijusi vienišas),
• Daug dėmesio skiriama žmogaus pasąmonei, instinktams (žmogus jaučiasi lyg suskilęs. Protas nėra visagalis. Kad vienišas žmogus suprastų pasaulį, naudojasi pasąmone, instinktais, intuicija, vidine prigimtimi. Bandoma paaiškinti, kodėl modernizmo žmogus yra vienišas, kuo jis kitoks (kitoks, nes jis nutolęs nuo gamtos, neturi tėvynės, jis kosmopolitas (beveik gerai jaučiasi visur), neturintis sentimentų, jam nesvarbūs ryšiai su gimine),
• Ieškoma naujų formų (romanas tampa retrospektyvus, atsiranda naujadarai, miesto kultūra, paradoksalumas (netikėtos situacijos, gretinami nesugretinami dalykai). Kūriniuose svarbi forma, nes ji beprasmiškus dalykus gali pakeisti į prasmingus. Kūriniui reikia suteikti formą bei prasmę, kurie ir skiria meną nuo ne meno.
• Modernizmo žmogus yra pasyvus, maištaujantis prieš save, aplinką, kuri jį tokį vienišą padarė, maištauja prieš tikrovę.
• Manoma, kad reikia pakartoti tą patį, tik kitaip.
• Atsiranda kraštutinumai, kičas (masinė, beskonė kultūra). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-18
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai12
Dydis50.98 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas12
Švietimo institucijaVilniaus Sausio 13-osios vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word A. Vaiciulaicio gyvenimas ir kuryba [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Vilniaus Sausio 13-osios vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą