Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Vincas Mykolaitis-Putinas (10)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Vincas Mykolaitis-Putinas (10)

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Kūrybos žingsniai. "Disonansai". "Kunigaikštis Žvainys". Pirmoji knyga. Lyrikos knyga "Tarp dviejų aušrų". Dramos. Romanas "Altorių šešėly". Romanas "Sukilėliai". 1955-1959 m. lyrika. "Septynios dienos". "Krintanti žvaigždė". "Sonetai". "Parafrazės". Paskutiniai eilėraščių rinkiniai.

Ištrauka

V. Mykolaičio-Putino gyvenimo ir kūrybos laikotarpis labai įdomus ir sudėtingas. Jis apima tris svarbius XX amžiaus revoliucinio judėjimo etapis, du pasaulinius karus, kelis literatūrinės raidos tarpsnius. Rašytojas savo kelią į gyvenimą pradėjo būdamas kunigų seminarijos auklėtinis, dvasininkų luomo atstovas, bet pačiame savo kūrybinės veiklos įkarštyje nutraukė ryšius su klerikaline aplinka, pasirinko laisvo pasauliečio, menininko ir mokslininko, kelią, o vėliau, žlugus buržuazinei santvarkai, įsijungė į tarybinių rašytojų gretas, įnešė reikšmingą indėlį į socialistinio laikotarpio lituanistiką. "Tik nuoltaos degdamas ir atsinaujindamas meno žmogus gali kurybiškai save pareikšt", ¬¬− šiuos žodžius, parašytus "Altorių šešėly", V. Mykolaitis-Putinas patvirtino visu savo gyvenimu. Nuolatinės jo pastangos atsinaujinti buvo kartu siekimas išlikti pačiu savimi, ieškoti darnaus ryšio tarp asmenybės ir jos socialinės aplinkos, tarp individualių kūrybinių troškimų ir pareigos savo liaudžiai, atsakomybės prieš istoriją. Gilindamiesi į tuos didžio menininko kūrybinės evoliucijos dėsningumus, turime progos pamąstyti ir apie daugelį bendrų mūsų kultūros raidos ypatumų sudėtingose XX amžiaus kryžkelėse.


Vincas Mykolaitis-Putinas gimė 1983 metų sausio 6 d., duodamas pradžią gausiam Mykolaičių šeimos atžalynui.
Rašytojo gimtinė ¬¬– Pilotiškių kaimas dabartiniame Prienų rajone. Tai rytinis Suvalkijos pakraštys XX a. Pabaigoje Jau pasiekęs tam tikros ekonominės ir socialinės pažangos.
Vaikystė, kad ir be skurdo, nebuvo skaidri Kaimo buitis, kaip vėliau rašė savo "Atsiminimuose" rašytojas, velkė prakticizmu, vienkiemiui būdingu uždarumu. Rašytojo gimtieji namai išsiskyrė iš daugelio kitų savo šalta rimtimi, uždarumu. Pilotiškių gamtovaizdžiai taip pat ne itin patrauklūs. Arti nei upės, nei ežero, nei didesnių aukštumų. Aplinkui vien lygumos, krūmokšniai, neišvaizdūs dirvonai, kai kur pelkėtos žemumos. Vienintelė vieta pasvajoti ¬¬¬¬¬¬ Krušakalnis, dabar vadinamas Aušrakalniu.
Tačiau poetinius išgyvenimus gali žadinti ne vien spalvingi gamtos reiginiai, šventiškos nuotaikos, romantiškos gyvenimo situacijos. Dvasingumas slypi ir po kieta kasdienybės pluta, žmogiškoji siela išsiveržia į vistaos platybes net pro šiurkščiausią materializmą.
Būsimam poetui giliai smigo sąmonėn kiekviena žmonių pastanga dvasiškai pakilti virš pilkos kasdienybės, bent akimirkai nugalėti savo ribotumą. Paukščių, išskrendančių į tolimas, egzotiškas šalis, vaizdas jam asociavosi u vidiniais sielos troškimais "pralaužti mūsų buities uždarumą". Įsižiūrėjęs į žvaigždėtą dangų, plaukiančių debesų kontūrus ar į keistą laukų akmens reljefą, jis jautė matąs tarsi gyvas, paslaptingas būtybes, bylojančias apie nerealų, bet platesnį, paties žmogaus sudvasintą pasaulį.

Mokydamasis gimnazijoje Mykolaitis pamatė ir įžymiausią to meto lietuvių poetą Maironį, kuris lankėsi Marijampolėje, sakė mokiniams pamokslą. Netrukus pateko į rankas Maironio poemos "Jaunoji Lietuva", "Raseinių Magdė", eileraščių rinkinys "Pavasario balsai". Skambios, patriotiškos tautinio atgimimo dainiaus eilės jaudino būsimojo poeto sielą, stipriai veikė jo sąmonės brendimą ir veiklos kryptį.
Būdamas antrajame kurse, Mykolaitis-Putinas įsijungė į slaptą seminaristų lavinimosi būrelį. Jo nariai studijavo Lietuvos istoriją, literatūrą, kalbą, ugdė savo literatūrinius ir mokslinius sugebėjimus. Buvo rašomi ir svarstomi referatai literatūros klausimais, aptariamos naujai pasirodančios knygos ir jų recenzijos, taip pat seminaristų kūrybiniai bandymai.
Senų laikraščių "Šaltinis" 1911 metų 12 numeryje pasirodė pirmasis Mykolaičio eilėraštis "Sursum corda!" (Aukštyn širdis), pasirašytas Putino slapyvardžiu. Debiutinis jauno poeto kūrinys dvelkė seminarijos dvasia, eilių intonacija ir stilius buvo artimi bažnytinei patetikai ir medtacijoms. Panašiu balsu Putinas ir vėliau bylojo ne kartą, bet visi jo religinės tematikos eilraščiai išėjo dirbtinai, be didesnio jausmo.
Ankstyvuosiuose Mykolaičio-Putino eileraščiuose stilistinės priemonės ir tonas gana artimi Maironio poezijai. Nemažai čia ir panašių teminių motyvų: anticarinių nuotaikų, bodėjimosi priespaudos našta ir laisvės ilgesio. Vietomis pakilūs jaunos širdies polėkiai kontrastuoja su liūdėsio ir vienatvė nuotaikomis, vos jaučiama širtgėla ir nerimu dėl savo ateities, tačiau vyrauja romantinės ir herojinės intonacijos.
Pagrindiniai kūrybinės traukos veiksniai buvo maironiškos tradicijos ir naujosios XX a. pradžioje atsiradusios literatūrinės tendencijos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-25
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis23.85 KB
Autoriusgeras dėdė
Viso autoriaus darbų90 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vincas Mykolaitis Putinas (10) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą