Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Motiejus Kazimieras Sarbievijus
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus biografija ir kūryba. Poemos "Nuolanki padėka" trumpa analizė. Apibendrinimas.

Ištrauka

Neabejotina, jog meninio meistriškumo viršūnę Lietuvos lotyniškoje Baroko literatūroje buvo pasiekęs Vilniaus universiteto profesorius poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595-1640). Galima drąsiai sakyti, jog tai žymiausias XVII a. poetas Lietuvos-Lenkijos valstybėje ir visoje Europoje, rašęs lotyniškai. Savo eilėraščius Sarbievijus išleido Kelne, Vilniuje, Antverpene, Paryžiuje, Varšuvoje, Romoje, Leidene ir kt., iš viso XVII-XVIII a. pasirodė apie 60 jo poezijos leidinių. M. K. Sarbievijaus poezija buvo verčiama į anglų, vokiečių, prancūzų, italų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas. Jo 1632 m. lyrikos rinkinio antraštinį puslapį projektavo ir piešė žymiausias XVII a. flamandų dailininkas Peteris Paulius Rubensas. M. K. Sarbievijus buvo vadinamas "Sarmatų Horacijumi" ir "krikščioniškuoju Horacijumi". Jo poezija buvo skaitoma humanitarinėse Europos mokyklose greta Antikos poetų. XVII-XVIII a. M. K. Sarbievijus turėjo gausybę mokinių, sekėjų, imitatorių.
Šis referatas – tai Sarbievijaus gyvenimo ir kūrybos aprašymas. Jį rengiant buvo remiamasi viena iš jo poezijos rinktinių. Referato rašymo tikslas - supažindinti moksleivius ir kitus piliečius, besidominčius literatūros istorija ir raida, su vienu žymiausiu baroko epochos kūrėjų. Norint susidaryti geresnį vaizdą apie Sarbievijaus kūrybą neužtenka žvilgtelėti į jo kūrybos aprašymą. Kad geriau suprastume, kokie vis dėlto yra jo kūriniai, turime bent keletą jų perskaityti. Referate yra ir vieno iš Sarbievijaus kūrinių – "Nuolanki padėka"- analizė.

Sarbievijus gimė 1595 metų vasario 24 dieną Sarbievskio kaime, netoli Plonsko, vadinamoje Mozūrijoje. Septyniolikos metų įstojo į Jėzuitų ordiną ir dvejus metus (1612 – 1614) mokėsi Vilniaus novicijate prie Šv. Ignoto bažnyčios. Po to studijavo filosofiją Braunsberge, dėstė poetiką Kražių kolegijoje, o 1620 metais pradėjo studijuoti teologiją Vilniaus universitete. Po dviejų metų buvo išsiųstas tęsti teologijos studijų į Romą, iš kur grįžo 1625 metų vasarą. Atlikęs privalomąją praktiką Nesvyžiuje ir Polocke, ėmė dirbti Vilniaus Universitete, kur dėstė retoriką (1627 – 1628), filosofiją (1628 – 1631) ir scholastinę teologiją (1631 – 1635). Čia ne tik profesoriavo, bet ir ėjo įvairias administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos kongregacijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakultetų dekanas. 1635 metais buvo paskirtas Šv. Jono bažnyčios pamokslininku, tačiau tais pačiais metais išvyko į Varšuvą, kur penkerius metus pamokslavo karaliaus Vladislavo IV vazos rūmuose. Į Vilnių buvo atvykęs 1636 metų vasarą, kai jam buvo suteiktas teologijos daktaro laipsnis. Mirė Varšuvoje, 1640 metų balandžio 2 dieną.

M. K. Sarbievijaus kūryboje paprastai skiriami trys laikotarpiai, įrėminti esminių jo gyvenimo lūžių ir žymintys tam tikrą problematikos bei poetikos kaitą:

1) iki išvykstant į Romą;
2) studijos Romoje;
3) kūryba grįžus iš Romos.

Pirmasis laikotarpis (1618-1622) sutampa su M. K. Sarbievijaus darbu Kražių ir Polocko jėzuitų kolegijose. Tuo metu buvo parašyti "Sveikinimai [...] Žemaitijos vyskupui [...] Stanislovui Kiškai, [...] pirmąsyk atvykusiam į savo vyskupijos sostinę" (1618); "Nuolanki padėka Jonui Karoliui Katkevičiui, Vilniaus vaivadai, vyriausiajam LDK kariuomenės vadui, jėzuitų kolegijos Kražiuose fundatoriui" (1619); tam pačiam Katkevičiui dedikuotas epigramų rinkinys "Akmens pašventinimas", pradedant statyti Mergelės Marijos bažnyčią Kražiuose (1621); pagaliau epigramų rinkinys "Vestuvių dovana", sukurtas Jono Stanislovo Sapiegos ir Onos Katkevičiūtės vestuvių proga (1620). Tiesa, kai kurie mokslininkai linkę priskirti M. K. Sarbievijui ir daugiau šiuo laikotarpiu parašytų kūrinių, tačiau jų autorystė yra problemiška. Išleisti anonimiškai arba su kitų autorių pavardėmis (tai buvo itin būdinga Jėzaus Draugijos nariams), šie kūriniai turėtų būti išsamiai tekstologiškai ištirti, palyginti su kitais panašaus pobūdžio lotyniškais tekstais. To dar ligi šiol nepadaryta.
Ankstyvojoje M. K. Sarbievijaus kūryboje ryškus siekis nustebinti mokytumu, erudicija, antikinės mitologijos vardų bei aliuzijų gausa. "Sveikinimuose Kiškai" veikia daug personifikuotų abstrakčių sąvokų (Vasara, Ruduo, Dora, Gausa, Santarvė ir kt.), veiksmas vyksta ne tik Žemaitijoje, bet ir mitinėje Palaimintojoje saloje, iš kur Vasara ir Ruduo pargabena į Žemaitiją aukso amžių. Jis sutampa su naujojo Žemaitijos vyskupo Stanislovo Kiškos atvykimu ir neregėtai suklestėjusiu pamaldumu, šiame kūrinėlyje gausu iš antikinės literatūros "pasiskolintų" motyvų. Tai – aukso amžius su pieno ir vyno upeliais bei nuo ąžuolų varvančiu medumi, į žemę sugrįžusi deivė Astrėja, kalviai, Palaimintojoje saloje auksuojantys vyskupo Kiškos herbo ženklus, ir kt. Be to, čia gausu istorinių realijų, greta mitologinių būtybių vardijami Žemaitijos miesteliai (Varniai, Medininkai, Skuodas, Raseiniai, Kretinga), paminimi net "senosios Birutės akmenys".
Šį fantastinį panegirinį kūrinėlį 1623 m. M. K. Sarbievijus perdirbo ir pavadinęs "Aukso amžiumi" dedikavo popiežiui Urbonui VIII. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-08
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis21.69 KB
Autoriusrandis
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas11
Mokytojas/DėstytojasMarija Karpavičienė
Švietimo institucijaKauno Maironio gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Motiejus Kazimieras Sarbievijus [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno Maironio gimnazija / 11 Klasė/kursas
  • Marija Karpavičienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą