Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Idilė poetų žemininkų kūryboje: Kazys Bradūnas, Jonas Mekas
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Idilė poetų žemininkų kūryboje: Kazys Bradūnas, Jonas Mekas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Kazys Bradūnas. Žemės poetas. Darbo ritualas. Jonas Mekas. Nepriklausantis jokiai literatūrinei grupuotei. Jono Meko idilės žmonės.

Ištrauka

Poetai žemininkai – skirtingos savitos individualybės. Karta juos galima vadinti dėl to, kad jie beveik vienmečiai. Kaip kūrėjai šie poetai formavosi ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, tuomet, kai buvo imta itin domėtis Vakarų kutūra. Visu kūribiniu pajėgumu atsiskleidė jau išeivijoje. Labiau nei bendra patirtis žemininkus sieja tai, ką jiems reiškia ši patirtis.
Egzodas žemininkams – tai ne vien tiesiog namų, gimtojo krašto netekimas, bet egzistencinis išbandymas. Jis ryškiau nei kas kita atskleidžia žmogaus situaciją, žmogaus likimą pasaulyje. Žemė jiems – ne tiek prarastas gimtasis kraštas, kiek žmogiškasis pasaulis apskritai. Vyresnioji karta kalbėjo apie netektį, ilgesį, tremtinio skausmą, jaunesnieji ieškojo atramos egzodo buityje.
Kadangi daugelio žemininkų kūryboje dažni gamtos, gimtosios žemės, kaimo kasdienybės motyvai, jų kūryba siejama su idile (Idilė - nedidelės apimties lyrinio pobūdžio giedros nuotaikos kūrinys, dažniausiai idealizuotai vaizduojantis, gamtą, meilę, kaimo buitį). Šio referato tikslas aptarti idilę Kazio Bradūno ir Jono Meko kūryboje.

Kazys Bradūnas – vienas aktyviausių literatų prieškario ir karo metais, visados buvęs literatūrinių permainų sūkuryje, ieškojęs lietuvių lyrikai naujų galimybių. Jis labiausiai iš savosios kartos orientavosi į tautinę kultūrą, įdomus visų pirma savo naujomis valstietiškojo pasaulio įžvalgomis.
Bradūno poezija remiasi ne Vakarų kultūra, kaip kitų žemininkų, bet visų pirma liaudies daina, jos stilistika, grindžiama pasikartojimais, paralelizmais, klausimo-atsakymo formulėmis, stilizuotu gamtos vaizdu. Ryški ir krikščioniškoji tradicija – eilėraščiuose gausu krikščioniškos simbolikos, biblijos motyvų, dažnas eilėraštis kuriamas kaip malda. Neretai dera pagoniškoji ir krikščioniškoji mitologijos. Žemė Bradūno poezijoje yra ne tik nuoroda į prarastą Lietuvą, bet ir svarbiausias atskaitos taškas, kuriuo matuojamas žmogaus gyvenimas. Žemdirbio pasaulis poetui yra harmonijos pasaulis, pilnas meilės ir pasitikėjimo, jame viskas turi savo vietą ir yra tikslinga. Tokią pasaulio tvarką Bradūno poezijoje simbolizuoja ritualas, apeigos. Praradęs šį pasaulį, žmogus išgyvena skausmą ir ilgesį.
Bradūnas ne gamtos, o žemės poetas. Žemė jam reiškia žymiai daugiau negu duoną, todėl – pirmiausia jo poezijon atvestas artojas nėra laukų platybėje mechaniškai judanti figūra arba spalvingas papuošalas, bet šventa, žemės ir žmogaus pirminio bendravimo apeiga. Mistiškas ritualas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-02
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis14.21 KB
AutoriusImpaler
Viso autoriaus darbų12 darbų
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasIrena Baliulė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasHumanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Idile poetu zemininku kuryboje Kazys Bradunas Jonas Mekas [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Irena Baliulė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą