Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Kristijonas Donelaitis – grožinės lietuvių literatūros pradininkas. Biografija. Pasakėčios. Poema "Metai".

Ištrauka

Kristijonas Donelaitis - didžiausias XVIII a. lietuvių poetas, pirmoji stambi figūra lietuvių literatūros istorijoje. Jo kūrybinis palikimas – tai "kertinis lietuvių literatūros akmuo" (V. Mykolaitis-Putinas). Veikiamas Šviečiamojo amžiaus idėjų, Donelatis iškilo kaip poetas visuomenės auklėtojas, moralistas. Su Europos literatūros tradicija jį sieja ir baroko pėdsakai bei klasicistinio racionalizmo elementai. Kartu jis – stipraus realistinio talento meninikas, savitas liaudies gyvenimo vaizduotojas, vienas pirmųjų Europos poezijoje nupiešęs platų valstiečių buities, kaimo gamtos paveikslą, kupiną gilių būties apmąstymų ir nacionalinės sąmonės apraiškų. Donelaitis pasireiškė iki tol lietuvių literatūroje negirdėtu meninio vaizdo plastiškumu, poetinio žodžio turtingumu ir sugestyvumu. Jo "Metai" – pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys, įsitvirtinęs greta įžymiausiosios tarybinių tatų klasikos, verčiamas ir žinomas daugelyje kraštų.

Donelaitis gimė 1714 m. saudio 1d. Rytų Prūsijoje, netoli Gumbinės (dabar Gusevas, Kaliningrado sritis), nedideliame, vėliau visai išnykusiame Lazdynėlių kaime. Jo tėvai buvo vietiniai lietuviai. Pusę tenykštės apylinkės gyventojų jau sudarė įvairiu laiku, o ypač po 1709-1711 m. maro, atsikraustę vokiečiai kolonistai.
Donelaičių šeima priklausė prie vadinamųjų laisvųjų Rytų Prūsijos valstiečių, kurie nėjo baudžiavos, o už naudojamą žemę mokėjo pinigais. Tokios šeimos vertėsi kiek lengviau, todėl galėjo leisti į mokslą vaikus. Tačiau patys Donelaičiai gyveno sunkiai, nes anksti (1720) mirė tėvas, ir našlė motina viena turėjo išlaikyti keturis sūnus ir tris dukteris.
Iš poeto vaikystės maža kas težinoma. Manoma, kad, motinos išsiųstas, jis mokėsi "beturčių mokykloje" Karaliaučiuje – pramoko skaityti ir giedoti. Apie 1731 m. Donelaitis įstojo į Karaliaučiuje Kneiphofo (miesto rajonas) lotyniškąją penkiametę mokyklą, garsėjusią tuo, kad čia ankščiau mokytojavo žinomas Rytų Prūsijos poetas S.Dachas (1605-1659). Gyvendamas neturtingų moksleivių bendrabutyje, Donelaitis šiaip taip vertėsi įvairiais patarnavimais bažnyčioje. Kaip vėliau pats yra prisipažinęs artimiesiems, kartą buvęs net apalpęs dėl išsekimo.
Gabus jaunuolis 1736m. rudenį buvo priimtas i Karaliaučiaus universitetą studijuoti teologijos. Universitete Donelaitis uoliai lankė lietuvių kalbos seminarą, kuriam tuo metu vadovavo buvęs I.Kanto mokytojas F.Šulcas. Donelaičio profesorium buvo žinomas biblijos vertimų į lietuvių ir lenkų kalbas bei lietuviško giesmyno rengimo organizatorius J.Kvantas.
Baigęs universitetą, Donelaitis trejus metus ėjo kantoriaus – mokytojo padėjėjo, bažnytinio mokinių choro vadovo – pareigas Stalupėnų miestelyje. Po metų buvo paskirtas mokyklos rektorium. Su šiuo laikotarpiu siejasi ir pirmieji Donelaičio literatūriniai bandymai. Manoma, kad mokytojaudamas jis rašė pasakėčias, kurias skaitė savo mokyklos auklėtiniams, stokojusiems lektūros lietuvių kalba.
Naujas gyvenimo etapas Doneličiui prasidėjo nuo 1743m.,kai jis buvo paskirtas gretimos Tolminkiemio parapijos pastorium. Ten poetas pastoviai išgyveno 36 metus.
1744m. jis vedė Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę. Vaikų šeima neturėjo. Donelaitis ilgus metus sistemingai vizitavo penkias parapijos mokyklas, savaip tęstadmas pedagoginę veiklą. Jis atskleidė ir savo ūkinius organizacinius sugebėjimus: pastatydino naują bažnyčią (1756), mokyklą, pastorių našlių namą.
Net septynerių metų karo (1756-1763) įvykiai, tiesiogiai palietę Rytų Prūsiją, mažai teminimi poeto užrašuose ir visai neatsispindėjo grožinėje kūryboje. Yra išlikę du Donelaičio laiškai, rašyti artimam bičiuliui, taip pat trys proginiai moralinės tematikos eilėraščiai vokiečių kalba.
Gyvenimo būdas artino Donelaitį prie gamtos. Pastoriaus pareigos padėjo puikiai pažinti valstiečių buitį, psichologiją, moralinius privalumus, ydas. Daug rūpesčių poetui kėlė painūs visuomeniniai žmonių santykiai. Tolminkiemio parapijoje lietuvių jau nebebuvo likę vos trečdalis visų gyventojų. Maišantis tautybėms, nyko senieji papročiai, etnografinis savitumas, iro moralinio gyvenimo sankloda, svetimybės skerbėsi ir į gimtąją kalbą.
Literatūrinei kūrybai Donelaitis nuosekliau galėjo atsidėti maždaug po 1765m., sumažėjus Tolminkiemyje ūkio ir statybų rūpesčių. Tuo metu jis iš viso plačiau domėjosi kultūriniais reikalais: vertė giesmes į lietuvių kalbą, parengė brošiūrą lietuvių kalba apie separacijos nauda (1769) ir kt. Palaipsniui ėmė augti ir keturios epinės giesmės: "Pavasario linksmybės", "Vasaros darbai", "Rudenio gėrybės", "Žiemos rūpesčiai". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-06-09
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis66.32 KB
AutoriusGreta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas10
Mokytojas/DėstytojasK. Drumlienė
Švietimo institucijaPanevėžio Mykolo Karkos vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kristijonas Donelaitis grozines lietuviu literaturos pradininkas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Panevėžio Mykolo Karkos vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
  • K. Drumlienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą