Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>S. Daukanto pasakos ir pasakėčios samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

S. Daukanto pasakos ir pasakėčios samprata

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Simono Daukanto teorija: pasakos ir pasakėčios samprata.

Ištrauka

Simonas Daukantas yra vienas iš labiausia nusipelnusių lietuvių istorikų, liaudies švietėjų. Jis be viso ko sudarė pirmąjį lietuvių tautosakos istorijoje liaudies pasakų rinkinį "Pasakos masių". Iš lotynų kalbos 1824 m. išvertė į lietuvių kalbą Fedro pasakėčių rinkinį. Anot S.Daukanto: ,,visa, kas nuo žmonių pasakojamas apie būtus ir nebūtus daiktus bei notis, vadinas pasaka" (S.Daukantas ,,Vertimai ir sekimai", psl.31). S.Daukantas turėjo savus būdus ir privalumus pasakose. Tad šio darbo tikslas yra atskleisti kaip Daukantas suprato pasakėčios ar pasakos sandarą, kokią vieta ji užima žmogaus gyvenime.


Jau XIX a. lietuvių literatūros pradžios tekstuose (S. Daukanto Fedro pasakėčių (1846) pratarmėje, pavadintoje "Pasakos būdas") įvardijama savita pasakojimo samprata, aptarianti literatūrinį pasakojimą ir istoriją - praeitį kaip pasakojimą, išskirianti į atskirą grupę pasakėčios, "žebelės", arba zaunos, žanrą. S. Daukanto supratimu, siekiančiu Antikos poetinę patirtį, Aristotelio Poetiką, svarsčiusią poezijos ir istorijos santykį tikrovės modalumo kategorijomis, pasakojimo struktūros ašį sudaro "išmezgimas ir sumezgimas": "nei be vieno, nei be kito pasaka niekaip negali būti", t. y. istorija-pasakojimas, kaip teigia naujasis istorizmas, privalo turėti ne tik pradžią, vidurį ir pabaigą, bet ir intrigą. Įdomu, jog S. Daukanto "Pasakos būde" literatūros tekstų naratyvumas suprantamas kaip nesamas, bet įmanomas tikrovės įvykis.
S.Daukantas manė, jog pasakomis ne tik reikia gėrėtis, bet ir iš jų pasimokyti. ,,Pasakos Fedro" atitiko klasicizmo estetikos principus. Pagal jį pasaka yra neužrašoma, o perduodama žmonių iš lūpų į lūpas. Pasakų būna įvairių: apie būtus ir nebūtus dalykus, apie tokius įvykius, kuriais yra abejojama, apie kokius nors garsius darbus ir pan. Pasaka tuo bus geresnė, kuo ji bus ,,smailesnė". Sumezgimas ir išsimezgimas pasakose ateina iš pačios jos prigimties. Pasakos skaitytojas turi iškart jausti tą sumezgimą ir išsimezgimą. Išsimezgimas pasakoje būna tuomet, kai tarp veikėjų užmezgamas veiksmas ar koks įvykis, kuris laukia atomazgos, pvz. pasakoje apie vambolę ir erelį:
,,Spruko kiškis, erelio vejamas, ir pamatė vambolę, kaip tariama yra, skędamas ir į britvą kimbq, šaukė kiškis vambolės, idant gelbėtų, kad ben meilavimu ir gerinimuos ereliui. Paklausė vambolė jo meilavimo, bet veltui vambolė bruko savo lietas ereliui. Erelis jos neklausė ir kiškį suplėšė, o pačią vambolę paspyrė niekindamas. ,,Palauk tu, - atsakė vambolė užsirūstinusi, - aš tau atmonysiu ir parodyisu, jog nieku nereikia niekinti". (S.Daukantas ,,Vertimai ir sekimai", psl.35).
Jau pačiame pasakos užmezgime jaučiamas pamokslas, kurį vambolė dar įrodys išsimezgime, kuomet įvyks pasakos atomazga ir visi įvykiai išsirutulios.
Zaunos, arba žebelės veikėjais daug kas gali būti: žmonės, žvėrys, paukščiai, žuvys, ne vien gyvi daiktai, bet ir negyvieji, beje: vandenys, kalnai, medžiai, akmenys, taip pat ir mirties asmuo, dorybės, nedorybės, nuodėmės.
Skaitytojas, pagal S.Daukantą, nors ir galvodamas, kad pasakoje rašoma netiesa, vistiek turi išsivaizduoti tuos pasakos įvykius taip, tarsi jie būtų realybėje. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-10-14
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis10.34 KB
AutoriusKristina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasE. Vaitkevičiūtė
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word S. Daukanto pasakos ir pasakecios samprata [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • E. Vaitkevičiūtė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą