Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Dramaturgija: Juozas Grušas ir Justinas Marcinkevičius
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dramaturgija: Juozas Grušas ir Justinas Marcinkevičius

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įvadas. Juozo Grušo biografija. Juozo Grušo dramos. Justino Marcinkevičiaus autobiografija. Justino Marcinkevičiaus kūryba, jos bruožai. Justino Marcinkevičiaus dramos. "Mažvydo" ištraukos analizė. Ištrauka: Mažvydo monologas "O aš taip negaliu. <...> tik Prūsijos vadovui." Išvados.

Ištrauka

Drama — literatūros rūšis, kuri nuo epikos ir lyrikos pirmiausia skiriasi tuo, kad joje vaizduojami įvykiai ir veikėjų santykiai atskleidžiami dialogais ir monologais. Anot dramaturgo Juozo Grušo, kuriant dramą reikia laikytis būtinų dramaturgijai dėsnių: "...griežtos įvykių ir charakterių vystymo logikos, labai šykščių, glaustų ir taiklių žmogaus vidaus atskleidimo priemonių. Dramos veikale ypač gerai reikia motyvuoti kiekvieną veikėjo poelgį ir kiekvieną žodį, rašant būtina daug kartų kelti klausimus: kodėl taip elgiasi, kodėl taip kalba, kodėl jis išeina, kodėl jaudinasi, kodėl kodėl... braukyti, rašyti ir vėl braukyti, kol pagaliau neliks nė vieno ‚kodėl?‘." Taigi dialoguose turi būti pateikta visa reikiama informacija dramos siužetui suprasti.
Klasikinės dramos veiksmas grindžiamas priežasties—pasekmės ryšiais, kryptingu ir dinamišku įvykių rutuliojimu. Dramos pradžioje (ekspozicijoje) paprastai išryškėja draminio veiksmo kolizija — susiduria priešingi veikėjų interesai, nuomonės, siekiai. Tuomet užsimezga konfliktas, kol galų gale pasiekiamas kulminacinis momentas ir vienokia ar kitokia atomazga. Draminis konfliktas ir veiksmas dvejopas: išorinis (veikėjų santykių ir poelgių raida) ir vidinis (savo ir kitų veikėjų elgesio apmąstymas). Dramos tekstas komponuojamas taip, kad kiekviena scena pastūmėtų veiksmą. Tai nuliame intrigos. Iš dialogų paaiškėja ir veikėjų būdo bruožai, kaip jie mąsto, ko siekia, ką išgyvena. Juos charakterizuoja jų pačių kalba ir kitų veikėjų požiūris, nemažai nuorodų galima rasti remarkose. Aišku, dramoje nesiekiama pateikti visapusiškos charakteristikos, akcentuojama tik tai, kas geriausiai išryškinakonfliktą.
Modernioji drama linkusi ieškoti įvairesnių formų, todėl nutolsta nuo klasikinės dramos. Ji komponuojama gana laisvai. Veiksmas iš dabarties gali būti nukeliamas į praeitį, po to vėl grįžtama atgal. Atskiromis scenomis virsta veikėjo prisiminimai, vizijos, sapnai. Bet tai irgi perteikiama veikėjų dialogais ar monologais, nes drama neturi pasakotojo. Moderniojoje dramoje vis dažniau atsisakoma vaizduoti tikrovę, o linkstama į sąlygiškumą, kuriami groteskiški ir absurdiški vaizdai, kur tikrovė suprantama perkeltine prasme.
Kai kurie režisieriai, repetuodami spektaklius, kviečiasi dramaturgus bendradarbiauti. Pastarieji, atsižvelgdami į pastabas, nurodytas teksto vietas perkuria iš naujo. Taigi drama kelyje į sceną patiria įvairių išbandymų. Neatsitiktinai modernusis teatras dažnai vadinamas režisieriaus teatru.


Dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas Juozas Grušas (1901 — 1986) gimė Žadžiūnų kaime, valstiečių šeimoje. Iki septyniolikos metų dirbo tėvų ūkyje. Pats vėliau su malonumu prisimindavo romantišką gamtos ir darbo grožį.
Pirmasis J. Grušo mokytojas, išmokęs jį rašto ir patraukęs prie literatūros, — kaimynas poetas Jovaras. Jis ugdė jaunuolio sieloje troškimą mokytis, tapti kūrėju. "Manyje formavosi supratimas kažkokio kito pasaulio — nepaprastai viliojančio, pilno knygų, paveiksluotų laikraščių, įdomių rašymo priemonių, dviračių, gražių drabužių ir išminties."
Savarankiškai pasirengęs, Juozas įstoja iš karto į ketvirtą klasę. 1924 m. jis baigia Šiaulių gimnaziją, o 1932 m. — Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto Filosofijos skyrių. Tais pačiais metais sukuria šeimą. Nuo 1936 m. iki mirties su trumpomis pertraukomis gyvena Kaune, nuosavame name Kalniečių gatvėje. Iki 1940-ųjų metų reikšmingiausi J. Grušo kūriniai — romanas "Karjeristai" ir apsakymų rinkinys "Sunki ranka".
Pokario metais beveik nieko nerašo. Slegia stalinizmo epocha ir pablogėjusi sveikata (širdies neurozė). Po 1956 m. ima labai daug rašyti. Susitelkia beveik vien dramaturgijai. 1969 m. išleidžia dar novelių rinkinį "Rūstybės šviesa".
J. Grušo asmenybę tiksliai yra apibūdinęs režisierius J. Miltinis: "Grušas eruditas, jis studijavo teisę, istoriją, literatūrą. Turi didelę gyvenimo patirtį. Pagal gyvenimo būdą, buitį — tai pasiutęs antimiesčionis. Jis kontrastų mėgėjas; Grušo dramatizmas — jo viduje, ir jį Grušas išlieja ant popieriaus". ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-11-19
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis50.47 KB
AutoriusPoison
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasDumbliauskienė
Švietimo institucijaAlytaus Panemunės vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dramaturgija Juozas Grusas ir Justinas Marcinkevicius [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Alytaus Panemunės vidurinė mokykla / 12 Klasė/kursas
  • Dumbliauskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą