Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Antikos pasaulis H. Radausko poezijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Antikos pasaulis H. Radausko poezijoje

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Laikotarpis. Henrikas Radauskas. Asmenybė. Kūryba. Antikos pasaulis H. Radausko poezijoje. Eilėraščio "Apolonas" analizė ir interpretacija. Vertinimas, kritika. Išvados.

Ištrauka

Henrikas Radauskas – vienas žymiausių lietuvių poetų modernistų, kurio kūryba yra nutolusi nuo prieškario neoromantikų lyrikos. Jis – vienintelis vyresnės kartos poetas, kurio kūrybinio pajėgumo egzodas nė kiek nepaveikė. Tėvynės netektis jo poezijoje beveik nepaliko jokio tiesioginio pėdsako.
Tai poetas, kurio kūryba remiasi ne realybe, tėvynės gamta, asmeniniais išgyvenimais, o menu, mitu, paties poetinio žodžio galimybėmis iš nieko sukurti savitą pasaulį. Būtent tai ir atsispindi jo eilėraščiuose.
Šiame darbe aptariama poeto asmenybė, kūrybos laikotarpis, kūryba, pateikiamas, vertinimas, kritika bei eilėraščio "Apolonas" analizė.
Šio referato tikslas – atrasti ir aprašyti antikinius motyvus H. Radausko eilėraščių rinkinyje "Strėlė danguje", atnešusiam autoriui tikrąjį pripažinimą, kurį išleido H. Radausko talento gerbėjas, beveik visų vėlesnių jo eilėraščių rinkinių leidėjas – Vytautas Saulius.

H. Radauskas – centrinė XX a. lietuvių lyrikos figūra, pakreipusi jos raidą individualių koncepcijų ir stilių vaga, įtakingai vadavusi poetinį žodį iš utilitarinės tarnybos politinėms ideologijoms ir praeinantiems režimams (Kubilius, 1995, 339).
Lietuvių egzodas tikrąja to žodžio prasme – kaip masinis reiškinys – prasidėjo 1944 metais, baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Pirmuosius du pokario dešimtmečius lietuvių literatūra iš esmės buvo kuriama išeivijoje dėl to, kad iš tėvynės pasitraukė didžioji dalis rašytojų, o Lietuvoje siautėjo griežta cenzūra (D. Satkauskytė). H. Radauskas priklauso vadinamosios nepriklausomybės laikotarpio kartos jaunesniajam sparnui, aktyviai nebedalyvavusiam Keturių vėjų revoliucijoje. Jis – nepriklausomos Lietuvos lyrikas, augęs ir brendęs Lietuvoje, kūrybos viršūnių pasiekęs išeivijoje, savo kūryba nutolęs nuo prieškario neoromantikų lyrikos.
Radauskas – ypač originalus ir individualus, netelpantis jokiame XX a. lietuvių poezijos istorinės raidos laikotarpyje ar mokykloje. Jis nepriklauso nei ankstyvųjų nepriklausomybės metų patriotiniam romantizmui, trečio dešimtmečio futurizmui, Antrojo pasaulinio karo išvakarių romantiniam simbolizmui ar net pokarinės išeivių kartos egzistenciniam filosofiniam estetizmui. Jo kūryboje tėra vos keli tiesioginiai atgarsiai tų didžiulių tragiškų, smurtu paženklintų įvykių, užgriuvusių Lietuvą per keletą paskutinių dešimtmečių (R. Šilbajoris).
Radausko poezija įkūnija itin svarbią lietuvių kultūros epochą – nepriklausomybės epochą. Svarbiausieji jo kūriniai parašyti jau netekus nepriklausomybės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-01-06
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis23.92 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasIrena Tutkienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasHumanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Antikos pasaulis H. Radausko poezijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Irena Tutkienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą