Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>S. Nėries biografija. Rinkinys "Prie didelio kelio"
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

S. Nėries biografija. Rinkinys "Prie didelio kelio"

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Salomėjos Nėries biografija. Salomėjos Nėries kūryba. Karo metų lyrika. Eilėraščių rinkinys Prie didelio kelio. Išvados.

Ištrauka

Salomėja Nėris – dramatiškų vidinių lūžių poetė, sukūrusi trapaus melodinio virpesio eilėraštį, kuriam keletą dešimtmečių teko reprezentuoti prieškario poetinę kultūrą ir legalizuoti jos tąsą sovietinėje Lietuvoje. Vienintelė iš neoromantikų, ateitininkė ir "Šatrijos" auklėtinė, sukilo prieš valstybiškai nusistovėjusių vertybių skalę (Tėvynė + Dievas), ieškodama išganingų pasaulio raidos perspektyvų socializmo teorijoje ir praktikoje.
Salomėja Nėris (Bačinskaitė – Bučienė) gimė 1904 m. Kiršų kaime, Vilkaviškio rajone. Pradėjusi lankyti Alvito pradinę mokyklą (1911 m.), Salomėja iš karto pamėgsta mokslą ir knygą, su noru deklamuoja lietuvių ir rusų poetų eilėraščius, gražiai piešia – jos piešinius mokytojas rodydavo visai klasei. 1918 metų pavasarį Marijampolėje buvo atidaryta mergaičių progimnazijos pirmoji ir antroji klasė, ir Salomėja pradėjo mokytis antroje klasėje. Iki Naujųjų metų savarankiškai pasirengusi, ji išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir persikėlė į Vilkaviškio "Žiburio" gimnaziją, kur mokėsi brolis. Mokytis sekėsi. Salomėja buvo drausminga, atidi, ypač gabi kalboms – mokėsi vokiečių, prancūzų, rusų ir lotynų kalbų, mėgo piešti melancholiškus siužetus. Svajojo tapti dailininke. Pamėgo muziką – mokėjo skambinti rojaliu ir gitara.
. Baigusi gimnaziją S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą. Greta studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką, įsijungė į "Šatrijos" meno draugijos veiklą. Beveik visą studijų laiką S. Nėris gyveno studenčių bendrabutyje Daukanto gatvėje. Iš margo studenčių būrio išsiskyrė rimtumu, nemėgo tuščių kalbų, stengėsi laikytis nuošaliai, savo išgyvenimų niekam neatskleisdavo. Linksma būdavo retai. Į jos nuotaikas atsiliepdavo viskas, net metų laikai. Tuo metu draugai ją atsimena kaip subtilią, didelio jausmo ir įspūdžių žmogų. Draugiškesnius jausmus palaikė su jaunais poetais – Juozu Tysliava, kilusiu iš to paties kaimo, ir Stasiu Santvaru. Uždaras būdas, matyt, skatino susikaupusius išgyvenimus išlieti dienoraštyje arba eilėraščiuose, kuriuos rašė naktimis.
Poetės amžininkai prisimena ir jos tuometinę išvaizdą. Ji atrodžiusi dar labai jauna, beveik vaikiška, žemo ūgio, šatenė, mėlynakė. Augino kasas; jas nukirpo tik 1929 metais, grįžusi iš užsienio. Mėgo kuklius ir tvarkingus drabužius, dėvėjo aksomo suknutes, papuoštomis baltomis apykaklaitėmis, mėgo šalikus, sages; avėdavo aukštakulniais batukais.
Baigusi 1928 m. Kauno universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete germanistikos ir lituanistikos studijas, Nėris mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. Mokėsi vokiečių ir prancūzų kalbos kursuose Vilniuje bei Paryžiuje. Likusi be darbo po antiburžuazinio pareiškimo "Trečiame forte" 1931 m. vertė religinio turinio beletristiką Kazimiero draugijos leidyklai. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, įjungiant Lietuvą į SSRS sudėtį, skaitė pagal V. Dekanozovo nurodymą parašytos Poemos apie Staliną ištrauką. Karo metais gyveno Penzoje, Ufoje, Maskvoje. Sovietiniai bombonešiai, atskridę ligi hitlerininkų okupuotos Lietuvos, barstė atsišaukimus su jos eilėraščių tekstais.
Nuo 1937 metų rudens S. Nėris pradėjo dirbti Kauno III valstybinėje gimnazijoje, kur dėstė lietuvių ir vokiečių kalbą. Ji artimai bendravo su čia dirbančiais mokytojais.
S. Nėris buvo pasiūlyta kandidate į TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Ji dalyvavo ikirinkiminiuose mitinguose Zarasuose, Dusetose ir Utenoje. 1941 metų sausio 12 dieną buvo išrinkta socialistinio šalies parlamento – TSRS Aukščiausiosios Tarybos – deputate.
Prasidėjus karui, S. Nėris su mažu sūneliu ant rankų traukėsi per Zarasus, Daugpilį, Velikije Lukus, Rževą. Iš Daugpilio ji važiavo traukiniu. Traukinį nuolat bombardavo hitlerininkai, apšaudė latvių nacionalistai. Karo metus poetė praleido Maskvoje.
1944 metų rudenį poetė grįžta į karo nusiaubtą Lietuvą, randa sudegusią, tuščią tėviškę. O 1945-ųjų pavasarį jau pati atgula į mirties patalą. Paskutinėmis dienomis ją pasiekia nauja, dar spaustuvės dažais kvepianti knyga Lakštingala negali nečiulbėti, kurią ji atstumia su karčiu nusivylimu: tai ne jos knyga, o leidyklos pertvarkyta, neatitinkanti jos paskutinės valios. Autentiškas tekstas su autentiška antrašte – Prie didelio kelio – pasirodo tik Nepriklausomoje Lietuvoje 1994 metais.
Salomėja Nėris mirė 1945 metų liepos 7 dieną Maskvoje. Palaidota Kaune, Valstybinio istorinio muziejaus sodelyje. Mirė, sulaukusi vos 40 metų, nebepamačiusi, kaip pražydo taikos žiedai Tarybų Lietuvoje.
S. Nėris tapo mūsų nacionalinės kultūros pasididžiavimu. Jos kūriniai išversti į daugelį kalbų, bet gražiausiai, žinoma, skamba lietuviškai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-06-04
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis22.66 KB
AutoriusAiri
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasŽalys
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasHumanitarinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word S. Neries biografija. Rinkinys Prie didelio kelio [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Žalys
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą