Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Laisvalaikis su knyga

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įžanga. Tikslas: Išanalizuoti, ar daug 11–12 metų vaikų leidžia laisvalaikį su knyga. Laisvalaikis su knyga – pigus ir neįkainojamas. Knygos praeitis. Knygos dabartis. Anketinės apklausos rezultatai. Knygos ateitis. Išvados.

Ištrauka

Knygos – pačios ištikimiausios žmogaus gyvenimo palydovės. Jos lydi mus nuo lopšio iki mirties. Su jomis susitinkame dar kūdikystėje, kai motina seka pasaką, paskui jau patys "skaitome", žiūrėdami paveikslėlius, ir iš keistų ženklų – raidžių – dėliodami pirmą žodį ar sakinį. Taip pamažu, žingsnis po žingsnio, knyga "įeina" į mūsų gyvenimą ir tampa geru mūsų draugu, bičiuliu, broliu.
Apie knygą, tą ištikimą gyvenimo palydovę, XIVa. anglų mokslininkas R. de Beris rašė: "Prisiartinęs prie knygų, niekada nerasi jų miegančių; paklausi jų, jos neslepia savo minčių; jei klysti, jos nebara; padaręs kvailystę, iš jų neišgirsi jokios pašaipos."
O lietuvių rašytojas Vaižgantas, pats būdamas didelis knygų mylėtojas, taip aprašo lietuvių pagarbą knygai: "Pas lietuvį – valstietį knygoms padėti buvo pati garbingoji vieta visoje gryčioje - tai stalas, kur dedama "Dievo dovana" – duona... Prireikus stalo valgyti ar dirbti, knygos buvo perkeliamos ant lango, ten, kur stovi Dievo mūkelė".
Vilniuje, respublikinėje bibliotekoje, saugoma 1828 m. išleista knyga, kurią nežinomas savininkas yra padovanojęs savo seseriai ir pirmajame puslapyje įrašęs taip: "Dūmais neaprūkyti, pirštais nesutepti, ašaromis nešlapinti, visuomet čystą, didžioj pagarboj sergėti!"
Knygos, kaip ir žmonės, turi savo istoriją. Jos dalyvavo karuose ir revoliucijose, padėjo nuversti nuo sostų valdovus bei pakeisti santvarką. Slinkę amžiai barstė ir blaškė jas po visas pasaulio šalis. Knygas degindavo inkvizicijos laužuose, drausdavo spausdinti ir platinti, mėtydavo į kanalus, netgi uždarydavo į kalėjimus.
Nežinia, kas pirmieji ir kada pakėlė ranką prieš knygą. Manoma, kad jau III a. pr. Kr. kai kur liepsnojo knygų laužai. Istorikai aprašo vieną Kinijos Cinių dinastijos imperatorių, paliepusį sudeginti visus to meto veikalus, prieštaravusius jo politikai, o žmones, juos skaitančius, gyvus užkasti į žemę. Knygos buvo naikinamos ir vėliau. Pavyzdžiui, ankstyvaisiais viduramžiais, mongolams užpuolus arabų žemes, šimtai tūkstančių knygų buvo sumesta į Tigro upę.
Senovės valdovai bijojo knygose laisvos minties ar idėjos.Jie mėgino palenkti žmogaus mintį ir valią savo politiniams tikslams. Nepajėgdami to padaryti, jie naikino ir žmogų, ir jo knygą. Ypač tuo garsėjo viduramžiai. Tais gūdžiais laikais katalikų bažnyčia "eretiku" galėjo apšaukti kiekvieną, kuris mąstė kitaip. Taip inkvizicijos laužuose žuvo didieji mokslininkai ir mąstytojai J. Husas, T. Moras, D. Bruno ir kiti. Tačiau, nežiūrint žiaurių represijų, mokslo šviesa sklido. Netekęs kantrybės, popiežius Klemensas VII siunčia raštą vokiečių imperatoriui Karoliui V, kuriame ragina aktyviau "deginti mokslininkus ir padaryti galą knygų spausdinimui". Taip liepsnose žuvo ne tik Roterdamiečio knyga "Pagiriamasis žodis kvailybei", bet ir tos knygos leidėjas.
Tragiški, sunkūs keliai teko ir lietuviškai knygai. Pirmasis viešas knygų deginimas buvo surengtas 1851 m., Vilniuje. To įvykio liudininkas istorikas T. Narbutas taip aprašo matytą reginį: "Buvo iškasta gili duobė ir į duobės dugną ėmė krauti laužą – sluoksnį malkų ir sluoksnį knygų. Visa tai buvo karių sargybos ir rotušės tarnų saugoma. Minia šnekėjo, jog tai esą katalikų priešų knygos, bažnytinės valdžios pasmerktos sudeginti..."
Ėjo laikas, keitėsi amžiai, valdovai ir santvarkos, keitėsi ir žmonių požiūris, mąstymas. Pamažu vystėsi mokslas, kuris be knygos būtų neįmanomas, nes knyga, anot S. Cveigo, "yra bet kokio pažinimo alfa ir omega, kiekvieno mokslo pradžių pradžia". Taip knyga, atlaikiusi karus ir marus, potvynius ir gaisrus, atėjo iki mūsų. Atėjo tam, kad galėtų pasakyti: "Broliai, seserys, imkit mane ir skaitykit..." Ir mes skaitome, mąstome, gyvename. Kiek kartų mes, knygų herojų įkvėpti, norėjome būti tokie pat drąsūs, vikrūs, kilnūs! Kiek kartų mes, kartu su knygų herojais, ir džiaugėmės, ir liūdėjome, ir kentėjome! Bet... naujosios technologijos vis atkakliau skverbiasi į žmogaus gyvenimą, darydamos jo kasdienybę lengvesnę, įdomesnę, įvairesnę. Ar išliks knyga, ta ištikima žmogaus gyvenimo palydovė, ir per ateinančius amžius? Ar pajėgs ji konkuruoti su XX a. vidurio stebuklu – kompiuteriu? Ar atras ji savo vietą naujų technologijų pasaulyje?.. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-04-21
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis30.13 KB
AutoriusDainius
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2010 m
Klasė/kursas12
Mokytojas/DėstytojasL. Vagarienė
Švietimo institucijaŠiaulių r. Gruzdžių gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Laisvalaikis su knyga [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Šiaulių r. Gruzdžių gimnazija / 12 Klasė/kursas
  • L. Vagarienė
  • 2010 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą