Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Lietuva carinės Rusijos sudėtyje. Lietuvių kalbos puoselėtojai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuva carinės Rusijos sudėtyje. Lietuvių kalbos puoselėtojai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. XIX amžiaus Lietuve. Lietuvių kalbos puoselėtojai. Jonas Jablonskis. Vincas Kudirka. Jonas Basanavičius. Simonas Daukantas. Jurgis Pabrėža. Laurynas Ivinskis. Adomas Mickevičius. Dionizas poška. Simonas Stankevičius. Motiejus valančius. Liudvikas Rėza. Antanas Baranauskas. Spaudos draudimas ir knygnešiai. Knygnešių organizatoriai. Labai pasižymėję knygnešiai. Išvados.

Ištrauka

XIX amžius– tautinės savimonės aktyvėjimo, tautinės kultūros konsolidacijos amžius.
Į kultūrinį savarankiškumą Lietuva ėjo jau prarasdama valstybingumą, silpstant ir mirštant paskutinėms jo formoms, net lietuvių kalbos viešumui. Bet vienas po kito kilo autentiškos dvasios kūrėjai, gynę savo tautą, lietuvių kalbą, liaudies meną, kultūrą, žemdirbį– tas vertybes, kurios oficialių institucijų, o dažnai ir viešosios nuomonės buvo žeminamos ir niekinamos. XIX a. buvo klojami lietuvių tautinės kultūros pamatai. Daugiausia paimta iš žemdirbių. Mažiau teprisidėjo aukštieji luomai, smarkiai nutautėję. Bet XIX amžiuje ne vienas jų grįžo į savo tautą.
Iki XIX a. pagrindinė lietuvių literatūros mintis yra apie Dievą, o XIX amžiuje– apie Lietuvą, o tuometinę tautinės kultūros dvasią stiprino ypatingas moralinis kūrėjų pasiryžimas dirbti tautos, Lietuvos garbei ir naudai. Dažnai tas ryžtas atrodė be perspektyvų. Dar pačioje XIX a. pabaigoje svajoti apie lietuvių kalbos įsigalėjimą viešajame gyvenime atrodė per drąsu, tačiau tėvynę ir gimtą kalbą mylinčių žmonių ryžtas pasirodė esąs galingesnis ginklas už carinę tironiją.
Šiuo darbu norima pristatyti žmones, paaukojusius savo gyvenimą Lietuvos kultūros, raštijos ir kalbos labui, nepabijojusius kai kada net rizikuoti savo gyvybe vardan savo tautos žmonių. Kartu jie aukojo savo ramybę ir laisvę, nes buvo nuolat stebimi, persekiojami ir verčiami bėgti. Jie nuveikė didelį darbą ir ši kova nebuvo beprasmė.


XVIII a. pabaigoje — XIX a. sulenkėję Lietuvos bajorai beveik nebevartojo gimtosios kalbos, kai kurie ir visai jos nebemokėjo. Gelbėti lietuvių kalbą ir žadinti tautą suskato išsilavinę vidurinio luomo žemaičiai bajorai. Savo kūryba ir veikla jie sukėlė lituanistinį sąjūdį.
Sąjūdžio dalyviai — iškiliausi to meto lietuvių inteligentai, mokslininkai, rašytojai. XIX a. pradžioje lietuvių kalbos padėtimi labai rūpinosi žemaičiai šviesuoliai - Dionizas Poška ir Simonas Stanevičius. Lietuvišką mokymą rėmė ir didžiulį lietuvių tautos gelbėjimo darbą XIX a. viduryje nuveikė vyskupas Motiejus Valančius. Tautinį patriotizmą ir lietuvybę žadinančių grožinės literatūros kūrinių parašė rašytojas Simonas Stanevičius, lietuvių kalbą mokslo srityje vartojo ir lietuvišką botanikos terminiją kūrė žymus botanikas Jurgis Pabrėža, lietuvių kalbos grožį ir turtingumą atskleidė poetas Antanas Baranauskas.
Prie lietuvių kalbos aukštinimo ypač prisidėjo pirmosios lietuviškos Lietuvos istorijos autorius — švietėjas ir lietuvių tautinio atgimimo pirmtakas Simonas Daukantas. Liaudies švietimu ir lietuvių kalbos reikalais labai rūpinosi mokytojas Laurynas Ivinskis. Greta žymiausiųjų lietuvių švietėjų ir tautos žadintojų minėtinas lietuvių kilmės pasaulinio garso lenkų poetas Adomas Mickevičius.
"Aušros" sumanytojai ir leidėjai — žymūs to meto visuomenės veikėjai, kovotojai už lietuvių tautinį atgimimą: lietuvių tautos patriarchas Jonas Basanavičius, Jonas Šliūpas, Jurgis Mikšas, Martynas Jankus, Martynas Šernius, Andrius Vištelis-Višteliauskas, Jurgis Zauerveinas ir kt.
"Varpo" steigėjai — Varšuvos studentų draugija "Lietuva" (Jonas Gaidamavičius, Juozas Adomaitis ir kt.). Veikliausias jo ideologas ir autorius — visuomenės veikėjas ir rašytojas Vincas Kudirka. "Varpe" rašė beveik visi žymieji ano meto lietuvių inteligentai: Jonas Kriaučiūnas, Juozas Bagdonas, Kazys Grinius, Povilas Višinskis, Jonas Biliūnas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė, Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Jablonskis ir kt.
Jonas Jablonskis. Jonas Jablonskis - didžiausias bendrinės lietuvių kalbos ugdytojas, tobulintojas, jos pagrindų kūrėjas. Jablonskis - pirmasis bendrinės kalbos sintaksės, terminologijos ir apskritai rašomosios kalbos teoretikas, jos mokslo kūrėjas.
Jablonskis Šiauliuose mokė inteligentų vaikus lietuvių kalbos ir rinko kalbinius duomenis. Vėliau dirbo vertėju ir redaktoriumi Vilniuje ir Panevėžyje. Paskui mokytojavo Breste, Gardine, Veliže, o vėliau atsidūrė Voroneže, kur mokė lietuvių pabėgėlių vaikus ten įsisteigusiose lietuviškose gimnazijose. Jablonskis rengė ir leido lietuviškus vadovėlius, kūrė ir normino lietuviškus mokslų terminus. Kaune įkūrus universitetą, buvo išrinktas lietuvių kalbos profesoriumi.
Jonas Jablonskis yra bendrinės lietuvių kalbos gramatikos mokslo kūrėjas, parašęs kelias lietuvių kalbos gramatikas, kuriomis buvo galutinai įtvirtintos vakarų aukštaičių fonetikos, morfologijos ir sintaksės lytys, tikslingai nustatytas bendrinės kalbos ir tarmių santykis, įdiegtos bendrinės kalbos normos. Visų Jablonskio kalbos mokslo darbų apibendrinimas buvo jo ,,Lietuvių kalbos gramatika", kurioje buvo smulkiausiai ir tiksliausiai aprašyta dabartinė lietuvių kalba. J. Jablonskio "Lietuvių kalbos sintaksė" ir studija "Linksniai ir prielinksniai" padėjo bendrinės kalbos sintaksės mokslo pagrindus. Kalbos kultūrai jis paskyrė apie pusantro šimto straipsnių, kuriuose taisė raštų kalbos klaidas, aiškino rašybos, gramatikos, leksikos, frazeologijos ir stiliaus dalykus. Jablonskis nukreipė bendrinės rašomosios lietuvių kalbos raidą teisinga linkme, sugebėjo įžvelgti ir atskleisti būdinguosius mūsų bendrinės kalbos dėsningumus bei raidos polinkius. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-05
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis29.04 KB
AutoriusVilija
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasV. Drukteinytė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasHumanitarinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuva carines Rusijos sudetyje. Lietuviu kalbos puoseletojai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • V. Drukteinytė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą