Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Romantizmas. A. Baranauskas "Anykščių šilelis"
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Romantizmas. A. Baranauskas "Anykščių šilelis"

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Taigi lietuviškojo romantizmo genezė susijusi su XIX a. nacionalinio išsivadavimo judėjimu ir tautinės savimonės stiprėjimu. Romantizmas. Romantizmas. Tipiškos romantizmo charakteristikos. Romantizmo rašytojai. Romantikų kūryba. Romantizmo autoriai. Garsiausi romantizmo atstovai. Romantizmo atstovai Lietuvoje. A. Baranausko gyvenimo ir asmenybės bruožai. Antano Baranausko kūryba. Poema "Anykščių šilelis". Išvados.

Ištrauka

XIX amžiaus vidurys, tai svarbus laikotarpis Lietuvos istorijoje.
Carinė reakcija po nepavykusio 1831 metų sukilimo sudarė nepalankias sąlygas lietuvių kultūrai ir literatūrai vystytis. Caro valdžia ėmėsi represijų ir švietimo srityje. Vilniaus universitetas jau nuo 1824 m. buvo labai varžomas.
Mogyliovo civilinis gubernatorius M. Muravjovas, 1831 m. savo rašte carui Nikolajui I siūlė uždaryti Vilniaus universitetą, kaip "laisvamanybės lizdą Lietuvoje", kuris užkrečia studentus "laisvamanybės, netikėjimo ir demoralizacijos dvasia". 1832 m. Vilniaus universitetas buvo uždarytas. Buvo paliktas tik medicinos ir teologijos fakultetas. 1842 m. medicinos fakultetas buvo uždarytas, o teologijos iškeltas į Peterburgą. Taip Lietuva galutinai neteko vienintelės aukštosios mokyklos. Netekus Vilniaus universiteto – pažangios visuomeninės ir mokslinės minties centro, pasidarė daug sunkiau kovoti prieš reakcinę ideologiją.
Viduriniųjų mokyklų tinklas negausėjo. Valstiečių švietimu caro valdžia visai nesirūpino.
Politinė reakcija, griežta spaudos cenzūra, varžiusi bet kokią laisvesnę mintį, nusivylimas po nepasisekusio sukilimo sudarė labai palankias sąlygas klerikalizmui stiprėti. Racionalizmą, einantį drauge su šviečiamosiomis tendencijomis, vis labiau ėmė išstumti misticizmas. Tai buvo žymu visame gyvenime, o kartu ir literatūroje.
Nesant Lietuvoje ne tik aukštosios mokyklos, bet ir viduriniųjų mokyklų su dėstomąja lietuvių kalba, viešajame gyvenime vyraujant bajoriškai lenkų kultūrai ir vis labiau stiprėjant carinei rusifikacinei politikai, lietuvių kultūrinis gyvenimas buvo labai sunkus. Švietimo ir mokslo srityje dirbo pavieniai žmonės, neturintieji minimalių darbo sąlygų, o dažnai ir tinkamų kvalifikacijų.
1831 – 1863 m. periode švietėjiška ir literatūrine veikla ypač pasižymėjo S. Daukantas. Nors ilga laiką jis gyveno ne Lietuvoje, tačiau palaikė artimus ryšius su kitais lietuvių veikėjais, rašė ir leido knygas, niekad nepamiršdamas savo pagrindinių skaitytojų – lietuvių valstiečių – poreikių, daug ir nuoširdžiai rūpinosi nacionalinės lietuvių kultūros kūrimu. Nemažą įtaką visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime turėjo M. Valančius. Būdamas Žemaičių vyskupas, jis turėjo daug progų ir priemonių plačiosioms liaudies masėms paveikti. M. Valančius skleidė klerikalizmą ir skiepijo paklusnumą valdantiesiems, tačiau kartu jis energingai plėtė blaivybę, steigė parapines mokyklas, kuriose nemaža valstiečių vaikų pramokdavo skaityti ir rašyti. Kuklesnį vaidmenį suvaidino L. Ivinskis, kuris ne tiek organizavo kitus, kiek pats nenuilstamai dirbo tiesioginį masių švietimo darbą, pirmasis pradėjo nuo 1846 m. leisti lietuvių liaudžiai skiriamus kalendorius. Panašių į L. Ivinskį švietėjų buvo ir daugiau.
Be lietuvių rašytojų ir kultūros veikėjų, tyrinėdami Lietuvos istoriją, etnografiją, lietuvių tautosaką, didelį darbą nuveikė lenkų mokslininkai ir rašytojai, kilę iš Lietuvos arba joje gyvenę. Dalis jų, nors ir rašydami lenkų kalba, buvo glaudžiai susiję su Lietuvos gyvenimu, palaikė ryšius su lietuvių rašytojais ir kultūros veikėjais.
Kapitalizmui vystantis ir vokiečių nacijai konsoliduojantis, Rytų Prūsijos lietuvių germanizavimas vis stiprėjo. XIX a. vidurį lietuvių kalbos vartojimas viešajame gyvenime buvo vis labiau siaurinamas. Lietuvių kalba praktiškai buvo baigiama išguiti iš pradinių mokyklų.
Planingas lietuvių kalbos naikinimas ir niekinimas, gausios feodalinių santykių liekanos visuomenės gyvenime ir prūsiško konservatyvumo atmosfera negalėjo sudaryti palankių sąlygų lietuvių kultūrai Rytų Prūsijoje vystytis. Inteligentija, kurią Rytų Prūsijoje sudarė pastoriai ir mokytojai, lietuvių kalbą vartojo tik tikybiniams reikalams. Pamažu, bet nuosekliai buvo skleidžiama mintis, kad lietuvių tauta ir jos kalba išnyksiančios ir todėl tyrinėti lietuvių kalbą tereikią tik grynai mokslo reikalams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-05-28
DalykasLietuvių literatūros referatas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis30.49 KB
AutoriusAgneta
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasAgneta
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasHumanitarinių mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Romantizmas. A. Baranauskas Anyksciu silelis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Agneta
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą