Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Lietuvių literatūros istorijos mitai: Alfonso Nykos-Niliūno versija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvių literatūros istorijos mitai: Alfonso Nykos-Niliūno versija

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Nesupratimo šešėlis: Maironis. Laisvojo kalinio situacija: Vincas Mykolaitis-Putinas. Didžioji lietuvių literatūros reforma: Jurgis Savickis.

Ištrauka

Alfonsas Nyka-Niliūnas – žymus XX a. lietuvių poetas, literatūros kritikas, vertėjas bei aktyvus mūsų tautos išeivijos kultūrinio gyvenimo dalyvis, kurio ryškų pėdsaką galima aptikti žurnaluose "Tremties metai", "Aidai", "Literatūros lankai", "Metmenys", "Tremtinių mokykla" ir juose publikuotuose straipsniuose ne tik nepriklausomybės periodo, bet ir kitomis aktualiomis literatūrinėmis temomis. Be abejo, kultūrinė Niliūno veikla neapsiriboja vien tik šiais išvardintais leidiniais, ji aprėpia kur kas platesnes literatūrinio gyvenimo kryptis.
Tačiau retas iš mūsų (išskyrus lietuvių literatūros specialistus) yra skaitęs šio neeilinio autoriaus kritikos straipsnių. Būtent todėl šio darbo tyrimo objektas yra A.Nykos-Niliūno literatūros kritika, kurios pagrindinis šaltinis – 1996 m. išleista jo kritikos straipsnių knyga "Temos ir variacijos", atskleidžianti A.Nykos-Niliūno kaip rašytojo talentą, savitą, naujumu ir šviežumu dvelkiančią, unikalią kritiko pažiūrų sistemą ir begalę iki šiol tarsi slėptų, skaudžių lietuvių literatūros problemų bei paneigianti daugelį ilgą laiką mūsų kultūros padangėje sklandžiusių mitų, o jų išties būta. Būtent todėl kaip darbo tyrimo tikslą ir uždavinius galima apibrėžti šių Niliūno pateikiamų literatūrinių mitų suvokimą. Pagrindinis tikslas yra šiuos mitus atpažinti ir interpretuojant Niliūno kritikos straipsnius išsiaiškinti reikšmę bei įtaką lietuvių literatūros vertinimui, jo sąlygotam rašytojų ir jų skaitytojų santykiui, svarbiausių literatūrinių vertybių suvokimui. Mitas – tai fantazija, prasimanymas, kuriuo būtų galima pavadinti fantastinį pasakojimą apie legendinius, tikrovės nereginčių akių matomus didvyrius ir jų vaidmenį neretai gūdžiame lietuvių literatūros pasaulyje. Kaip šiuos įsišaknijusius mitus griaunanti jėga šiame leidinyje pateikiama originali A.Nykos-Niliūno versija.
A.Nykos-Niliūno paskelbta kritika pritarimo išeivijoje nesulaukė. Jo skelbti lietuvių literatūros verdiktai buvo vertinami skeptiškai. Neigiamai žvelgta į kritiko žodžio neatlaidumą, aštrumą, specifiškumą. Dažni priekaištai rašytojams formuoja literatūrinį ginčą tarp rašytojų ir jų kūrybos vertintojo. Šiandien Niliūno kritika vertinama kur kas atlaidžiau. Jo žodžiams pritariama, su jais sutinkama vis dažniau. Šiuo metu tai ypač aktuali literatūrinėmis temomis pasisakančių autorių tema. Savo darbe rėmiausi trimis itin palankiai Niliūno literatūros kritikos darbus vertinančiais straipsniais: Almanto Samalavičiaus "Aukštas eseistinės kritikos pilotažas", Henrietos Dambauskaitės "Apie tai, kas literatūroje tikra" ir Vytauto Rubavičiaus "Kito Alfonso Nykos-Niliūno sugrįžimas – įpareigojantis pavyzdys".
Vieni griežčiausių šių A.Nykos-Niliūno paskelbtų verdiktų pavyzdžių galėtų būti kritikos raštų knygoje "Temos ir variacijos" publikuojami straipsniai "Maironio likimo paraštėje", "Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose" ir "Raudoni batukai, arba Jurgis Savickis". Analizuodamas šių trijų ypač iškilių lietuvių literatūros veikėjų kūrybą, mentaliteto savybes ir biografijos vingius A.Nyka-Niliūnas kartu formuoja aiškų mūsų kultūrinio mąstymo vaizdą, atskleidžiantį tikrąją ir eiliniam skaitytojui, ir patyrusiam vertintojui svetimą tiesą. Lietuvių literatūros istorijos mitai griaunami būtent čia. Kitoks padėties vertinimas, žvelgimas priešinga kryptimi išsklaido nusistovėjusį tradicinės mąstysenos rūką. Maironio tragizmas, šio legendinio mūsų tautos poeto įkalinimas jo paties poezijos mito nelaisvėje, populiarumas ir jį nušluojanti modernizmo banga, lėmusi skausmingą izoliaciją, ir galiausiai tikroji Maironio poezijos reikšmė ir svarba atskleidžiama argumentuotu, skvarbiu, tačiau drauge ir jautriu žodžiu. Vidinio emigranto dalia ir to sąlygotas konfliktas Vinco Mykolaičio-Putino gyvenime bei kūryboje, joje pasireiškiantis autobiografiškumas, psichologinės autoriaus evoliucijos atspindys vertinamas tik literatūrinių santykių plotmėje, vis dėlto nevengiant rašytojo padėties ir jį supusios aplinkos santykio įvertinimo. Taipogi bene geriausiai A.Nykos-Niliūno poziciją lietuvių literatūros tradicijų ir nusistovėjusių tiesų atžvilgiu išreiškia Jurgio Savickio prozą aptariantis straipsnis. Būtent čia leidžiama tarsi kitomis akimis pažvelgti į savo laiku nesuprastą, tačiau neginčijamai lietuvių literatūros šablonus griaunančią, vakarietiškas tradicijas bei naują pasaulėžiūrą įkūnijančią J.Savickio sukeltą literatūros reformą. Tuo ir žavisi A.Nyka-Niliūnas.
Šių trijų kritikos straipsnių interpretacija pateikiama ir šiame darbe. Tai glaustas trijų dalių ("Nesupratimo šešėlis: Maironis", "Laisvojo kalinio situacija: Vincas Mykolaitis-Putinas" ir "Didžioji lietuvių literatūros reforma: Jurgis Savickis") Niliūno teiginių apibendrinimas, kuriuo, darant glaustas ir kiek galima objektyvesnes išvadas, stengiamasi įžvelgti kritiko suvokiamus lietuvių literatūros istorijos mitus bei jų įtaką tikrajam literatūros suvokimui. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasLietuvių literatūros kursinis darbas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis19 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis31.72 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasKauno humanitarinis fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuviu literaturos istorijos mitai Alfonso NykosNiliuno versija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą