Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Literatūra>Lietuvių literatūra>Bibliniai simboliai Justino Marcinkevičiaus lyrikoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Bibliniai simboliai Justino Marcinkevičiaus lyrikoje

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Pagrindiniai Biblijos ir lyrikos santykio variantai. Biblijos teksto tapatumas. Biblija ir kūrėjo motyvas. Išvados.

Ištrauka

Šventasis raštas (gr. grapha (hagia) / hiera gramata, lot. sacra scriptura / sancta scriptura ), arba Biblija (gr. biblia (hagia), lot. biblia (sacral)) tai 75 kngų rinkinys, I a. krikščionių perimtas iš izraelitų "kaip istorinio Dievo apreiškimo liudijimas (Senasis Testamentas ), papildytas įsikūnijusio Dievo Sūnaus apreiškimu (Naujasis Testamentas ) ir suprantamas kaip Dievo žodis, užrašytas Šventosios Dvasio įkvėptų autorių ". XI amžiuje Biblija turi ne tik religinę, bet ir istorinę, kultūrinę bei literatūrinę vertę.
Biblija "per šmtmečius veikė Vakarų literatūrą ne tik provokuodama dialogą, teikdama akstiną interpretacijai, bet ir modeliuodama stilistinę raišką, mokydama kaip rašyti ". Litertūriniai Biblijos šedevrai- tai pirmiausia, pslmynas, dar vadinamas "Senuoju Testamentu giesmėje", Giesmių Giesmė, Pradžios knyga, Pranašų knygos, Naujasis Testamentas.. Šv. Raštas tapo žanrų ir stiliaus įvairovės (dialogo- Jobo knyga, prozos- Pradžios knyga, pranašų knygos, lyrikos- psalmės, dramos- Giesmių giesmė), siužeto- (Pradžio knyga, Išėjimo knyga, pranašų knygos), vaizdingos poetinės kalbos, prisotintos metaforų, metonimijos, palyginimų, ryškių epitetų, aligorijų, pavyzdžiu. Taip pat Biblijos įvaizdžiai ir motyvai laikomi archetipais, "asociacijų telkiniais, formuojančiais ir stuktūruojančiais literatūrinę galvoseną ".
Į lietuvių literatūrą Biblija atėjo su krikštu. Nuo tada ji kartu su tautosakinę tradicija formavo literatūrinę kalba, jos struktūrą, vaizdingumą, būdama pirmuoju rašytiniu literatūros pavyzdžiu. "Religinę ir estetinę Šventojo Rašto refleksiją Lietuvoje inspiravo jo vertimai- pradedant Jono Bretkūno vertimu, kuris yra ne pažodinė kopija, bet optimalių, semantinių lietuvių kalbos atitikmenų ieškojimas, reikšmės aiškinimas ". Taip pat pirmieji Lietuvių literatūros žanrai neišvengiamai yra susiję su Biblija: "katekizmas skelbė biblija pagrįstą krikščionybės doktriną, postilė aiškino Evangelijų ištraukas, šventąją istoriją interpretavo liturginės giesmės, <..> Biblinį žodį parafrazavo ir mąstė A. Baranausko, M. Valančiaus, Maironio kūryba." ir kt..
Kintant istorinei situacijai, tautinei savimonei, žmogaus savęs suvokimui, keičiasi ir Biblijos ir literatūros santykis- ji tampa nebe literatūriniu pavyzdžiu, bet meninės raiškos simboliu, turnčiu savyje paslėptą teksto interpretavimo kodą, paremtą archetipais.
Tiriant Biblijos ir literatūros ryšius galima naudotis istoriniu, formalistiniu,viduramžiniu "keturių Šventojo rašto reikšmių"- istoriniu, alegoriniu, moraliniu, anagoginiu, metodais, tačiau, turint galvoje, kad mūsų laikais ieškodami Šv. Rašto ir literatūros sąlyčio taškų, mes Bibliją pirmiausia suvokiame, kaip "archetipinių įvaizdžių ir motyvų visumą", teikiančią kodą grožinei literatūrai, todėl vienas iš pagrindinių metodų išlieka archetipinis .
"Lietuvių literatūros santykis su Biblija ligi šiol netyrinėta tema, analogiškų tyrinėjimų esama anglų škotų, vokiečių, prancuzų, portugalų, lenkų ir kt. literatūruose ". Literatūros, nagrynėjančios šią problemą, yra labai mažai. Vieninteliai kryptingi Biblijos ir lietuvių literatūros santykį nagrynėjantis moksliniai darbai- tai Dalios Čiočytės monografija "Biblija lietuvių literatūroje. Naujosios literatūros studijos", ta pačia tema apginta desertacija, kelios jos publikacijos bei pavieniai lietuvių literatūros kritikų biblinių simbolių interpretavimo atvejai.
Šio kursinio darbo tikslas atskleisti Biblijos ir Justino Marcinkevičiaus, XX amžiaus poeto, kūrusio socarto laikotarpiu , santykį, išryškinti dažnaiausiai poeto vartojamus biblinius simbolius ir ištirti jų įtaką kūrynio interpretacijai.
Pirmoje kursinio darbo dalyje nagrinėjami Biblijos ir Justino Marcinkeviciaus paskutinio eilėraščio rinkinio "Amžino rūpesčio pieva " sąlyčio taškai - kaip poetas elgiasi su Biblijos tekstu: cituoja, transformuoja, perteikia, kaip juo manipuliuoja ir ką perima iš biblinės tradicijos. Čia patektas Biblijos teksto panaudojimo būdų skirstymas nėra vienareikšmiškas ir iki galo išsemtas. Justino Marcinkevičiaus lyrikai būdinga Biblinio teksto transformacija tiek prasmės, tiek formos atžvilgiu. Tai išlieka pagrindinis jo kūrybos ir Biblijos santykio akcentas. Transformacija apima ir tolimsnius pirmosios dalies skirstymo punktus, todėl negalima jos visiškai atskirti, tačiau toks atskiras staptelėjimas prie kiekvieno skyrelio padėda giliau suprasti kaip visa Biblijos teksto struktūra atsispindi Justino Marcinkevičiaus lyrikoje, kaip kinta originalaus Biblijos teksto tapatumas ir ką tai suteikia eilėraščiui.
Antroje dalyje tyriamas Biblijos ir vieno ir pagrindinių Justino Marcinkevičiaus kūrybos motyvų- kūrėjas ir kūryba- santykis. Nagrinėjama per kokius biblinius simbolius atsiskleidžia lyrinio subjekto kaip kūrėjo įvaizdys, kaip jis kinta, ieškoma archetipų atitikmenų, bandoma interpretuoti ir ištirti, kokia įtaką jie turi teksto interpretacijai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-24
DalykasLietuvių literatūros kursinis darbas
KategorijaLiteratūra >  Lietuvių literatūra
TipasKursiniai darbai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai10 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis35.37 KB
Autoriusvytautė
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2008 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasLekt. Virginija Šlėkienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Bibliniai simboliai Justino Marcinkeviciaus lyrikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 16 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Lekt. Virginija Šlėkienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą